Vysk. Aleh Butkevič: popiežius susirūpinęs dėl to, kas vyksta Baltarusijoje
Baltarusija išgyvena sunkią krizę. Ką Bažnyčia daro, kad paremtų žmones šiais laikais?
Atsižvelgdama į šiuo metu visuomenėje vykstančius procesus, Bažnyčia privalo reaguoti ir negali likti abejinga – juk dauguma žmonių, kurie dalyvauja šiuose procesuose, taip pat yra Bažnyčios nariai. Dėl šios priežasties Bažnyčia stengiasi prabilti į širdis, ragina siekti taikos ir susitaikinimo, taip pat inicijuoti dialogą problemoms spręsti. Siūlome visas įmanomas pagalbos formas: dvasinę, psichologinę, o kartais ir materialinę paramą tiems, kurie atsidūrė ypač sunkioje padėtyje.
Ar trukdoma Bažnyčios veiklai?
Apskritai ši krizinė situacija rimtai nesutrukdė ir neapribojo Bažnyčios darbo apimties, išskyrus apribojimus, taikomus pamaldų transliavimui internetu, ir kai kuriais atvejais griežtesnę atskirų kunigų ir parapijų veiklos kontrolę, kurią vykdo valdžios institucijos.
Kaip dabartinę padėtį vertina tikintieji?
Dabartinė situacija tapo dar viena paskata intensyviau melstis ir daugeliu atvejų iš naujo įvertinti savo asmeninį santykį su Dievu ir su kitais žmonėmis. Apskritai tokios situacijos padeda pagilinti savo tikėjimą.
Kaip COVID pandemija paveikė Baltarusiją ir ką Bažnyčia daro siekiant įveikti jos padarinius?
Kaip ir visur pasaulyje, COVID-19 epidemija neigiamai paveikė Baltarusijos visuomeninį gyvenimą ir ekonominę padėtį. Bažnyčia buvo viena iš pirmųjų institucijų, reagavusių į epidemijos atsiradimą. Ėmėmės atsargumo priemonių ir bažnyčiose įrengėme dezinfekavimo priemones, įvedėme privalomą apsauginių kaukių naudojimą per Mišias ir laikėmės atstumo. Buvo inicijuoti projektai, padedantys medicinos organizacijoms įsigyti būtiną apsauginę ir prevencinę įrangą. Parapijos pradėjo transliuoti Mišias per internetą. „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ padėjo įgyvendinti daug šių iniciatyvų.
Dauguma Baltarusijos gyventojų yra Ortodoksų Bažnyčios nariai. Kaip apibūdintumėte santykius su Ortodoksų Bažnyčia?
Santykiai ne tik su Ortodoksų Bažnyčia, bet ir su kitų konfesijų ir religijų atstovais yra taikūs. Daugeliu atvejų juos apibūdinčiau kaip draugiškus, ypač tarpasmeninių santykių srityje, pavyzdžiui, tarpkonfesinėse šeimose. Visi tarpkonfesiniai ar tarpreliginiai skirtumai praktiškai išnyksta, kai kalbama apie pagalbą žmonėms. Todėl tokiomis aplinkybėmis pandemiją tam tikra prasme galima laikyti veiksniu, kuris žmones suartina, o ne skaldo.
Nemažai Baltarusijoje tarnaujančių kunigų yra atvykę iš kitų šalių, pirmiausia iš Lenkijos. Ar dėl to jiems kyla problemų?
Dauguma mūsų kunigų yra baltarusiai, tačiau mums reikia ir kunigų iš kitų šalių pagalbos. Esame labai dėkingi už jų ilgametį pasiaukojamą darbą mūsų šalyje. Jų tarnystę apsunkina tai, kad jie reguliariai – kartą per metus ar net kas pusmetį – turi prašyti leidimo vykdyti pastoracinį darbą šalyje. Leidimas gali būti bet kada atšauktas nenurodant priežasties.
Kaip visuotinė Katalikų Bažnyčia galėtų parodyti daugiau solidarumo su Baltarusijos žmonėmis?
Visuotinė Bažnyčia jau remia Baltarusiją – ypač savo malda. Esame labai dėkingi popiežiui Pranciškui, kuris yra susirūpinęs dėl to, kas vyksta mūsų šalyje. Esame dėkingi, kad jis už mus meldžiasi ir mus atsimena. Dabartinėmis aplinkybėmis šis dvasinis solidarumas mums yra labai svarbus paramos šaltinis. Šventojo Sosto atstovas Baltarusijoje deda pastangas, kad padėtų žmonėms šioje sudėtingoje situacijoje, pasiektų taikų krizės mūsų šalyje sprendimą ir teigiamai paveiktų jos padėtį tarptautinėje bendruomenėje. (JM / acninternational.org / Vatican News)
