Taizé bendruomenė mini tris brolio Roger bendražygius
Vienas jų – Daniel de Montmollin šimtąjį gimtadienį švęs po dešimties dienų – rugpjūčio 27-ąją. Kiti du – Max Thurian ir Pierre Souvairan, jau iškeliavę pas Viešpatį, irgi buvo gimę prieš šimtą metų. Apie šiuos brolio Roger bendradarbius ir bendražygius kalbėjo dabartinis Taizé bendruomenės prioras br. Alois vokiečių katalikų žinių agentūrai KNA duotame interviu.
Šiomis dienomis švenčiame trijų pirmųjų brolių, kurie prisijungė prie brolio Roger, 100-ąsias gimimo metines. Specialios šventės nerengiame, tačiau visus metus atsimename šias mums labai svarbias sukaktis, sakė dabartinis Taizé bendruomenės vadovas.
Visi trys jie buvo jauni studentai, kai Antrojo pasaulinio karo metais atvyko pas brolį Roger į Ženevą. Vėliau Danielis Taizé įkūrė keramikos dirbtuves, kurios iki šiol labai prisideda prie pragyvenimo šaltinių. Broliui Roger buvo labai svarbu, kad broliai negyventų iš aukų, bet patys užsidirbtų pragyvenimui.
„Brolis Maxas Thurianas atstovauja kitai labai svarbiai Taizé linijai. Pats būdamas protestantas, jis buvo aistringai atsidavęs protestantizmo atnaujinimui, kad jis būtų atviras ir kitoms konfesijoms, ypač Katalikų Bažnyčiai“, – kalbėjo brolis Alois. „Mane stebino jo gebėjimas įsigilinti į sudėtingus teologinius klausimus ir įskiepyti mums aistrą teologijai, ypač liturgijai ir sakramentams.“ Maxas Thurianas kitiems Taizé broliams pasakodavo, kas vyksta jo darbe Pasaulinėje Bažnyčių taryboje Ženevoje. Vėliau brolis Maxas apsisprendė tapti katalikų kunigu. „Tai, žinoma, buvo netikėtas žingsnis tiek mums, tiek broliui Roger“, – pasakojo brolis Alois. „Tačiau jautėme ir supratome, kad brolis Maxas suprato liturgiją ir tarnystę Bažnyčioje tarpkonfesine prasme. Jis taip pat padėjo man, kaip katalikui, giliau suprasti savo kilmę.“
Iš kitų išsiskyrė trečiasis brolis Pierre’as Souvairanas. Jis studijavo žemės ūkio mokslus ir padėjo kurti ūkį Taizé. Po to jis išvyko į netoliese esantį miestelį ir dirbo fabrike. Dar vėliau jis išvyko į Marselį, kur gyveno skurdžiame rajone, o septintojo dešimtmečio pabaigoje – į Afriką, Nigerį. Afrikoje jis daugiausia tarnavo įvairiuose socialinės plėtros darbuose, kasė šulinius, kūrė žemės ūkio kooperatyvą. Šį labai paprastą ir konkretų darbą jis tęsė iki pat gyvenimo pabaigos.
Ir šiandien bendruomenė seka pirmųjų brolio Roger bendražygių pavyzdžiu, priimdama į Taizé jaunimą, savo liudijimu ir malda prisidėdama prie krikščionių vienybės kūrimo, liudydama solidarumą su vargstančiaisiais. „Mes, broliai, neturime lengvų atsakymų į didžiuosius žmonijos klausimus, bet žinome, kad, jei asmeniškai nesusidursime su sudėtingomis situacijomis, nerasime atsakymų“, – sakė brolis Alois, primindamas, kad kai kurie bendruomenės broliai ir šiuo metu gyvena neturtingose šalyse, liudydami solidarumą su jų gyventojais. Panašių situacijų yra ir visai arti, Europoje, čia pat Prancūzijoje, pasakojo brolis.
Vokiečių katalikų žinių agentūros paskelbtame interviu su Taizé bendruomenės vadovu buvo taip pat užminta apie dabartinę veiklą pačiame Taizé kaime. „Esame labai dėkingi, kad susitikimai vėl vyksta. Šiuo metu vis dar atvyksta kur kas mažiau žmonių nei prieš pandemiją, tačiau jaučiame, kaip svarbu jiems susitikti, melstis ir giedoti kartu.“ Beje, bendruomenės portale nurodyta, kad, pagal Prancūzijoje galiojančią tvarką, atvykstantieji į Taizé privalo turėti vadinamąjį „Žaliąjį pasą“ („Galimybių pasą“). JM / KNA / Vatican News)
