Sekmadienį skelbiami du nauji palaimintieji: Stefanas Wyszynskis ir Róża Czacka
Stefanas Wyszynskis gimė 1901 m. Palenkės regiono pietinėje dalyje, prie Bugo upės, ten, kur kitados ėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės siena. Galbūt dėl to, kaip teigia kardinolo biografai, jo tėvas buvo karštas Čenstakavos Marijos garbintojas, o motina – Aušros Vartų Marijos. Vidurio Lenkijos Vloclaveko mieste baigęs katalikišką gimnaziją, būsimasis kardinolas įstojo į tenykštę kunigų seminariją. 1924 m. jam buvo suteikti kunigystės šventimai; primicijų Mišias aukojo Čenstakavos šventovėje.
Iš karto po šventimų jaunasis kunigas buvo pasiųstas tęsti studijų Liublino katalikų universitete. 1929 m. apsigynė daktaro disertaciją apie Bažnyčios teisę turėti savo mokyklas. Gavęs stipendiją, išvyko dalyvauti trumpuose kursuose Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Galiausiai parvykęs į Vloclaveko vyskupiją buvo paskirtas kunigų seminarijos dėstytoju, taip pat skaitė paskaitas darbininkų vakariniame universitete, buvo profesinių sąjungų kapelionas, rašė spaudoje. Karo metais kunigas S. Wyszynkis buvo sesers Różos Czackos įkurtos vienuolijos, globojančios neregius vaikus, kapelionas. Po karo sugrįžo į Vloclaveką, buvo paskirtas atkurtos kunigų seminarijos rektoriumi.
1946 m. popiežius Pijus XII kunigą Stefaną Wyszynskį paskyrė Liublino vyskupu. Po trejų tarnystės metų Liubline, dar tik 47 metų vyskupas S. Wyszynskis buvo paskirtas Varšuvos ir Gniezno arkivyskupu bei Lenkijos primu.
Jo vadovavimo pagrindinėms Lenkijos Bažnyčios vyskupijoms pradžia sutapo su sparčiai blogėjančia politine padėtimi. Suklastoję rinkimus, 1947 m. komunistai perėmė visą valdžią Lenkijoje. Susidorojusi su politine opozicija ir su antikomunistiniu pogrindžiu, komunistų valdžia pradėjo sistemingą kovą su didelį autoritetą turinčia Bažnyčia. Kardinolas S. Wyszynskis buvo suimtas ir trejus metus laikomas keliose internavimo vietose. Išėjęs į laisvę, 1957 m. jis paskelbė pasirengimo Lenkijos krikšto tūkstantmečiui noveną, kurią vainikavo 1966 m. švęstas didysis jubiliejus. 1962–1965 m. jis taip pat dalyvavo visose Vatikano II Susirinkimo sesijose. 1978 m. buvo vienas kardinolų, popiežiumi išrinkusių Krokuvos arkivyskupą Karolį Wojtylą. Kardinolas Stefanas Wyszynskis mirė 1981 m.
Kartu su kardinolu Stefanu Wyszynskiu paskelbta palaimintąja ir sesuo Róża Czacka – aklųjų globėja, knygų Brailio alfabetu leidėja, pati netekusi regėjimo ir visą savo gyvenimą paaukojusi akliesiems.
Róża Czacka gimė 1876 m. dabartinės Ukrainos teritorijoje, kilmingoje lenkų šeimoje, jos močiutė buvo kilusi į garsiosios LDK didikų Sapiegų giminės. Kai jai buvo 6 metai, šeima persikėlė gyventi į Varšuvą. 1894 m. įvyko nelaimė, nulėmusi visą būsimos palaimintosios gyvenimą, – jodinėdama mergina nukrito nuo žirgo ir prarado regėjimą.
1908 m. buvo įkurta Lenkijos Karalystės Aklųjų globos draugija – oficiali, Rusijos imperijos valdžios pripažįstama organizacija, veikianti formaliai Lenkijos Karalyste vadinamoje, carinės Rusijos valdomoje teritorijoje į vakarus nuo Nemuno. Róża Czacka buvo viena šios draugijos steigėjų, o, kai 1909 m. mirė jos tėvas, aklųjų globai ji paaukojo visą savo paveldėtą palikimą.
1917 m. Róża Czacka davė vienuolės įžadus ir gavo vienuoliškąjį Elzbietos vardą. Po metų jos pastangomis buvo įkurta Seserų pranciškonių Kryžiaus tarnaičių kongregacija, kurios narės ėmėsi globoti akluosius. Netrukus, 1922 m., Laski vietovėje, į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, buvo pastatyti seserų prižiūrimi aklųjų globos namai. Prie jų buvo įkurta specialiai akliesiems pritaikyta amatų mokykla ir dirbtuvės. Dar po 5 metų buvo įkurta spaustuvė, leidžianti knygas Brailio alfabetu, visų pirma vadovėlius vaikams. Per keletą metų sesers Różos Czackos vadovaujamuose globos namuose buvo sukaupta didelė knygų Brailio raštu biblioteka, turinti apie 5 tūkst. tomų.
1939 m. rudenį prasidėjus karui, aklųjų globos namai labai nukentėjo nuo bombardavimo, o Lenkiją okupavę vokiečiai labai apribojo jų veiklą. Per bombardavimą buvo sužeista ir sesuo Róża Czacka. Vokiečių okupacijos metais kapelionu aklųjų globos namuose tarnavo kunigas Stefanas Wyszynskis. Per Varšuvos sukilimą šių namų teritorijoje buvo įrengta karo lauko ligoninė.
Pokario metais komunistinėje Lenkijoje aklųjų globos namai toliau veikė, tačiau jų kontrolę perėmė valdžia. Akla ir silpnos sveikatos sesuo Róża Czacka mirė Varšuvoje 1961 m., sulaukusi 85 metų amžiaus. (JM / Vatican News)
