Po popiežiaus vizito Budapešte ir Slovakijoje
„Kartais apie Vengriją galima perskaityti naujienų, kurios nesiremia tikrove. Galėjome parodyti, jog Bažnyčia gyva, gyvastinga (...) Po dviejų pandemijos metų Eucharistinis kongresas mums buvo vilties ir atgimimo ženklas: didelis skaičius žmonių iš viso pasaulio pagaliau galėjo jame susitikti, kalbėtis, melstis ir švęsti Eucharistiją kartu“, – sakė kun. Tóth, žinių agentūrai SIR komentuodamas trumpą, tačiau intensyvų Pranciškaus apsilankymą Vengrijos sostinėje, kurioje buvo švenčiamas praėjusiais metais turėjęs įvykti, tačiau dėl pandemijos atidėtas Eucharistinis kongresas.
„Vengrijoje krikščioniška tradicija yra stipri, nors sekuliarizmo poveikis taip pat jaučiamas ir vis stiprėja. Mūsų šalyje šeima yra suvokiama kaip didelė atraminė vertybė, politinė ir visuomeninė veikla siekia ginti vadinamosios tradicinės ar tiesiog krikščioniškos šeimos vertybes. (...) Vengrija, tad ir Bažnyčia Vengrijoje, yra Europos centre. Tai žemė, kurioje bėgant amžiams susitiko įvairios kultūros ir tautos – tai yra šio regiono stiprybė. Popiežius mus padrąsino būti tiltais tarp skirtingų kultūrų ir tautų (...) Šventasis Tėvas priminė tūkstantmetes krikščionybės Vengrijos istorijoje šaknis ir ragino krikščionišką paveldą išskleisti kaip brolybės dovaną pasauliui“, – sakė vengrų dvasininkas.
Savo komentare Vatican News Košicės graikų apeigų katalikų ganytojas Cyril Vasil sakė, jog popiežiaus Pranciškaus žodžiai, pasakyti vizito Slovakijoje metu, buvo reikšmingi ne vien katalikams, bet ir sekuliariam pasauliui, politiniam pasauliui, visiems tiems, kurie trokšta bendrojo gėrio.
„Popiežius priminė evangelinį būdą konfrontuoti su šiandieniniu pasauliu, pasirengimą nuolankiai priimti iššūkius: ne kaip progą jam atsikirsti, o kaip galimybę liudyti tikėjimą, tiesą ir Evangeliją“, – sakė arkivyskupas Vasil. Jis taip pat pasidžiaugė, kad popiežius aukojo Mišias pagal šv. Jono Auksaburnio liturgiją, atskleidžiančia bizantinių apeigų grožį. Tai buvo gražus Bažnyčios visuotinumo liudijimas. „Dalyvauti Šventojo Tėvo vadovaujamoje liturgijoje, greta tiek lotynų apeigų vyskupų ir arkivyskupų, metropolitų, kunigų, mums buvo geras pavyzdys, ką Katalikų Bažnyčioje reiškia kvėpuoti dviem plaučiais, nes egzistuoja ir rytietiškas „plautis““, – tęsė graikų apeigų katalikų vyskupas iš Slovakijos.
Savo pastabose jis kelis kartus pabrėžė popiežiaus Pranciškaus siekį kalbėtis su įvairiomis grupėmis: kaip minėta, su politinio pasaulio ir pilietinės visuomenės atstovais, taip pat nepaprastai gyvai, atvirai ir nuoširdžiai su jaunimu, kuriam linkėjo siekti idealų, o ne iliuzijų. Negalima nepaminėti ir susitikimo su romų bendruomene, kuri gyvena miesto pakraštyje ne vien fizine, bet ir sociologine bei kultūrine prasme. (RK / Vatican News)
