Ataskaita apie seksualinį išnaudojimą Prancūzijos Bažnyčioje
Galima priminti, kad Nepriklausoma seksualinių išnaudojimų Bažnyčioje Komisija buvo įsteigta 2019 metų vasarį, Prancūzijos vyskupų ir krašto vienuolijų iniciatyva. Jai buvo atverti visi turimi archyvai, įvairiais kanalais ji kvietė visas išnaudojimų aukas pranešti apie save.
Komisija surinko duomenis apie 2700 išnaudojimo atvejų nuo 1950 metų iki mūsų dienų. Juos susumavus su archyvine medžiaga, žinomų aukų skaičius siekia apie 4800. Agresorių kunigų ir vienuolių, nusikaltusių seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu, skaičius svyruoja 2900 iki 3200. Palyginus su bendru 115 500 per 70 metų Prancūzijoje dirbusių ar dirbančių kunigų skaičiumi, tai pedofiliniais nusikaltimais nusikaltę kunigai sudaro 2,5–2,8 procento. Berniukai sudaro per 80 procentų aukų, mergaitės per 20 procentų. Apžvelgus išnaudojimų chronologiją, išsiskiria 1950–1969 metų laikotarpis, nuo 1970 metų išnaudojimų kreivė ryškiai krenta žemyn.
Komisijos pirmininkas Jean-Marc Sauvé citavo sociologinę ir statistinę studiją, kurią atliko Prancūzijos Nacionalinis sveikatos ir medicinos tyrimų institutas (INSERM). Pasak šio tyrimo, buvo išsiuntinėta beveik 300 000 anketų, gauta virš 28 000 atsakymų apie iki 18 metų amžiaus patirtus seksualinius išnaudojimus. Juos pritaikius visai populiacijai ir palyginus su kitomis studijomis, vertinama, kad Prancūzijoje yra 5,5 milijono seksualinio išnaudojimo aukų, šiuo metu jau pilnamečių, o 4 procentai iš jų – 216 000 buvo išnaudoti dvasininkų ar vienuolių, su galima 58 000 paklaida į abi puses. Atsižvelgus į seksualinių išnaudojimų laipsnį ir sunkumą, kriminalinės teisės šviesoje bent trečdalis traktuotini kaip nusikaltimai.
Komisija konstatavo, kad iki 2000 metų aukos dažniausiai nesulaukdavo jokios reikšmingesnės pagalbos ir buvo ignoruojamos, jomis buvo netikima. Daug aukų išdrįso prabilti tik po daugelio metų: du trečdaliai iš jų patyrė vienokias ar kitokias rimtas išnaudojimų pasekmes savo asmeniniame gyvenime, santykiuose, karjeroje. Jean-Marc Sauvé pažymėjo, jog praėjusio amžiaus antroje pusėje ne vien kanonų teisėje, bet ir valstybėje trūko bendrų vaikų apsaugos juridinių normų, tačiau ir tada buvo įmanoma bent jau apriboti įtarimų sukėlusio kunigo priėjimą prie nepilnamečių. Jis ragino toliau tobulinti nepilnamečių apsaugos ir išnaudojimų prevencijos procedūras: komisija pateikia 45 rekomendacijas.
„Išreiškiu savo gėdą, savo pasibaisėjimą ir savo ryžtą dirbti su aukomis, kad atsisakymas matyti, atsisakymas girdėti, noras slėpti ar užmaskuoti faktus, dvejojimas juos viešai smerkti išnyktų iš bažnytinės vyresnybės, kunigų ir sielovados darbuotojų, visų tikinčiųjų elgesio. Kalbu visų vyskupų vardu“, – sakė Reimso arkivyskupas Éric de Moulins-Beaufort, einantis Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininko pareigas.
Spalio 5 dieną Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Matteo Bruni pridūrė, jog ir popiežius yra informuotas apie ataskaitą, apie tai buvo kalbėta nesename susitikime su prancūzų vyskupais, atvykusiais į Romą su vizitu ad limina.
„Popiežius visų pirma, labai apgailestaudamas, galvoja apie aukas ir jų žaizdas, dėkoja už jų drąsą prabilti“, – sakė Šventojo Sosto spaudos salės direktorius. Pasak jo, popiežius maldoje patiki Bažnyčią Viešpačiui, ypač aukas, kad jos sulauktų paguodos, kad teisingumas padėtų joms sulaukti išgijimo stebuklo, kad baisią tikrovę įsisąmoninusi Bažnyčia Prancūzijoje žengtų atpirkimo keliu. (RK / Vatican News)
