Kard. L. A. Tagle: „Šv. Juozapas teįkvepia mus ir sinodiniame procese“
Šv. Juozapas – pavyzdinė ir aktuali figūra ne tik tėvams, bet visiems pakrikštytiesiems, sako kardinolas L. A. Tagle. Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas šv. Juozapą, kuris, tapęs Marijos ir Jėzaus globėju, keitė ir kelionės kryptį, įvardija kaip pavyzdį, kuris gali įkvėpti Sinodo procesą, pradėtą popiežiaus Pranciškaus.
Kokių vaisių iš šių ypatingų metų, skirtų šv. Juozapui, gali pasiskinti visi pakrikštytieji? Pasak kardinolo, šv. Juozapas susijęs visų pirma su tėvais, tačiau visi gali džiaugtis šių ypatingų metų vaisiais: kiekvienas pakrikštytasis turi įsiklausyti į Dievo balsą ir vedimą, ypač išmėginimų akimirkomis. Savo laiške „Patris corde“ popiežius pabrėžia šv. Juozapo įtakos svarbą šiandienos tėvams. Šis dokumentas pateikia daug siūlymų. Vienas jų, kurį itin vertina kardinolas L. A. Tagle, – kad šv. Juozapas čia pristatomas kaip asmuo, priimantis realybę. Priimti realybę nereiškia būti pasyviam ar kažką toleruoti. Šv. Juozapas priima realybę tokią, kokia ji yra, ją priimdamas mato, kokiu būdu ją pakeisti pagal Dievo norą. Mums kartais kyla pagunda nepriimti tikrovės, gyvename praeitimi, ją idealizuodami, ar utopija, kuri dar neegzistuoja, ir nežinome kaip perkeisti dabartį. Popiežius rašo, kad šv. Juozapas priėmė tikrovę, ją priimdamas išgirdo Dievo žodį ir drąsiai ėmėsi veikti, kad pakeistų tikrovę.
Šiandien mes įpratę būti teisūs, kai kalbame, norime, kad paskutinis žodis būtų mūsų. Šv. Juozapas rodė savo stiprybę tylomis, likdamas šešėlyje. Kardinolas prisimena, kad jam studijuojant seminarijoje šv. Juozapo tyla buvo pristatoma kaip viena jo dorybių. Evangelijoje necituojamas nei vienas Juozapo žodis, tačiau jis tylomis saugojo Dievo Žodį nuo visų, kas norėjo jį nužudyti ar nutildyti. Tai mus moko įsižiūrėti: ar mūsų troškimas kalbėti yra vardan mūsų ar vardan Dievo Žodžio? Kitas dalykas – tyla yra galingiausias kalbėjimas. Ir Jėzus, tardomas Piloto, nutilo. Kas buvo teisiamas toje tyloje? Jėzaus tyla atskleidė korumpuotą sistemą. Tylos jis išmoko turbūt iš Juozapo.
Šv. Juozapas – tėvas, kuris eina į priekį, pasirenka kitą kelią, kad apsaugotų savo šeimą. Ko tai moko Bažnyčią, kuri pradėjo sinodinį kelią? Pasak kardinolo L. A. Tagle, sinodinis procesas – tai kvietimas eiti kartu, ir šv. Juozapas rodo keliavimo būdą. Jis įveikė pavojingus ruožus su Marija ir Jėzumi, sekdamas angelo nurodymais. Tad šis keliavimas reiškia saugojimą, rūpinimąsi. „Tikiuosi, kad sinodinio proceso metu sugebėsime pagilinti gebėjimą mylėti Jėzų, mylėti Bažnyčią. Ir net jei bus ne visai teigiamų pastebėjimų, turime juos priimti rūpestingai, vardan meilės, kad būtų skelbiamas Jėzaus vardas“, – apibendrino Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas.
(DŽ/Vatican News Service)
