Apaštalinis nuncijus JAV. Sinodiškumas yra atsakas į mūsų laiko iššūkius
Jis kreipėsi į JAV katalikų vyskupus, susirinkusius, kaip ir kasmet, svarstyti įvairių klausimų, taip pat ir tokių, dėl kurių jų pozicijos išsiskyrė. Arkivyskupo Ch. Pierre kreipimesi dėmesys buvo skirtas „sinodiniam keliui“ ir gyvenimo konkretumui, dėl kurio esame arčiau vienas kito, nei mūsų idėjos apie vienas kitą.
Pasak jo, sinodinis kelias jokiu būdu neturi virsti „susitikimu apie susitikimus“, tai būtų galima prilyginti skaistyklai. Jis taip pat nėra abstrakti idėja apie „susitikimą apie susitikimus“, kurios ieškodami, ko gero, atsidurtume kažkuriame iš Dantės aprašytų pragaro ratų.
Sinodinis kelias yra ėjimas kartu, konkretus, apčiuopiamas, įsiklausant vienas į kitą ir į Šventąją Dvasią. Kadangi nesame įpratę keliauti tokiu keliu, suprantama, kad jis kelia įvairių nuogąstavimų.
Arkivyskupas paminėjo kovos už gyvybę klausimą. Bažnyčia neabejotinai turi būti už gyvybę, ji negali nustoti ginti pažeidžiamo ir nekalto asmens gyvybės. Tačiau ji turi tai daryti ne apologetiškai, o sinodiškai: įsiklausyti į žmones, gerai suprasti, kodėl, pavyzdžiui, siekiama nutraukti nėštumą, įsigilinti į pavienių ir konkrečių asmenų situacijas. Panašiai yra ir su Eucharistija: susitikimo su Viešpačiu tikrovė svarbesnė už mūsų teologines idėjas apie Eucharistiją. Turime vengti pagundos manyti, jog Eucharistija yra skirta keliems privilegijuotiesiems, vietoj to, kad būtume su tais, kurių teologija arba gyvenimas turi trūkumų. Ne „sakralumo ideologija“, o sinodo metodas parodys sprendimą, kaip visi kartu galime eiti pirmyn.
Apaštalinis nuncijus, popiežiaus atstovas, ragino JAV vyskupus eiti sinodiniu keliu sulig jiems patikėta ganytojiška atsakomybe. Galbūt šiuo metu kelio aiškiai nematome, tačiau pasitikime Šventosios Dvasios vedimu. Kad sinodinis kelias iš tiesų būtų veiksmingas ir konkretus, arkivyskupas pasiūlė trijų punktų – atpažinimo, interpretacijos ir pasirinkimo – programą, pradedant ją įgyvendinti nuo pamatų, nuo parapijų. (RK / Vatican News)
