COP26 ir misionieriai: klimatas „pamišęs“, reikia gerai paskirstytų fondų

Glazgo konferencija apie klimato kaitą sprendė sudėtingus su aplinkos kaita susijusius klausimus, kurie persipina su ekonomikos, gyvenimo būdo, migracijos, turto ir skurdo priešpriešos problematika. Pasaulio didieji žada milijardus, padėsiančius besivystančioms šalims: kaip į tai žvelgia misionieriai, ypač žmogiškojoje, socialinėje ir ekologinėje plotmėse? Kelios mintys iš Mozambiko, Peru ir Brazilijos.

COP26 susitikimo Glazge kontekste prabilo Afrikos šalių lyderiai, primindami apie menką didžiųjų įsipareigojimą, lyginant su pažadėtomis sumomis vargstantiesiems. Kalbėjo ir misionieriai: „Ekonominė pagalba svarbi, tačiau taip pat svarbu stebėti, kaip ji paskirstoma“. Labiausiai vargingas šalis dominantis klausimas – kaip bus paskirstyta 100 milijardų dolerių kasmet, kuriuos pažengę šalys pažadėjo dar 2009 m., kad apribotų kenksmingas CO2 emisijas. Šie fondai dar ne iki galo suteikti. G20 šalys žada tolesnius asignavimus nuo 2023 m. (kalbama apie mažiausiai 100 milijardų dolerių kasmet, nors JT agentūros prašo daug didesnių fondų). Reikia tikėtis, kad bus įvykdytas bent mažiausias įsipareigojimas.

Kur keliauja pagalba? Vargingoms šalims tai – išgyvenimo klausimas. Misionieriai mano, jog pažadėtos sumos būtinos, ypač svarbu kontroliuoti, kur jos patenka. Labai svarbu, kad vargingos šalys gautų šią paramą dėl dviejų priežasčių – dėl socialinio teisingumo ir siekiant išvengti, kad žmonės, kurie išgyvena sunkumus dėl klimato kaitos, neemigruotų. Parama būtina, ją reikia gerai planuoti ir paskirstyti: Afrikos šalys gauna paramą, tačiau ji turi būti tinkamai skiriama mažinti taršą, sako kunigas Jorge Alberto Bender iš Mozambiko. Lotynų Amerikos šalyse aktualiau suvaldyti žalingą miškų naikinimo ir „pamišusio“ klimato poveikį.

Brazilija – šalis, kuriai skiriama nemaža parama, tačiau ji laikoma viena labiausiai atsakingų už Amazonijos miškų kirtimą. „Į COP26 susitikimą Brazilijos prezidentas neatvyko, jo nebuvimas nurodo jo pasirinktą kelią ir požiūrį“, – sako kunigas Michele Mola iš Brazilijos. Pasak jo, šalyje trūksta žingsnių, daromų pačių žmonių, taip pat sąmoningumo, kaip svarbu apriboti miškų kirtimą. COP26 priimti veiksmai yra svarbūs, jų reikia ryžtingai siekti, tačiau turi būti sąmoningumas ir veikla, kylanti iš paprastų žmonių, tvirtina misionierius. Jis pabrėžia, kad Brazilija neteršia aplinkos labiau, nei turtingos šalys, tačiau trūksta sąmoningumo. Jam pritaria misionierius Giacomo Crespi iš Peru, apibendrindamas – norint gerai valdyti fondus, reikia aplinkosauginio išsilavinimo, reikia šviesti visuomenę.

(DŽ/„Popoli e Missioni”)