Estų pastorė A. Burghardt: tarnauti tuo, ką gavome
Estų teologė savo kadenciją pradėjo 2021 m. lapkritį, kai perėmė pareigas iš pastoriaus Martino Junge's. Ji atstovauja pasaulinei 148 liuteronų Bažnyčių bendrijai. 46 metų amžiaus A. Burghardt, sukūrusi šeimą, dviejų biologinių vaikų ir įvaikinto palestiniečio pabėgėlio motina, pasakoja apie savo kelią ir apie dovanas, kuriomis gali pasidalyti su kitais.
„Mano šalis, Estija, garsėja kaip viena sekuliariausių pasaulio šalių, todėl viena iš dovanų, kurias galiu duoti, yra patirtis dalijantis Dievo žodžiu su sekuliarios visuomenės žmonėmis“, – rašo 1975 metais gimusi pastorė. Pasak Annos, nors jos seneliai buvo pamaldūs liuteronai, tikėjimo dovaną ji gavo gana vėlai. Dėl Sibiro patirties, kurią iškentė močiutė, tėvas, teta, dėl agresyvios ateistinės santvarkos nebuvo raginimo ir sąlygų aktyviai įsilieti į Bažnyčios gyvenimą.
Kažkas pasikeitė 1994 metais, sudalyvavus vieno mokyklos draugo sutvirtinimo apeigose. Daug davė tikybos pamokos mokykloje, tuomet dar retenybė, ir diskusijos su draugais.
„Žvelgdama į savo tikėjimo kelionę, sakyčiau, kad kai kurie natūraliai auga tradicinėje krikščioniškoje šeimoje. Kai kurie, kaip apaštalas Paulius, staiga atsiverčia. Yra ir dar vienas kelias, koks buvo mananasis, – lėtas augimas užduodant daugybę klausimų, žingsnis po žingsnio, vis labiau įsišaknijant tikėjime“, – pažymi estų teologė, 2004 metais tapusi pastore ir paskirta tarnauti Talino Šv. Marijos katedroje. „Jaučiau, kad noriu tarnauti Bažnyčiai dovanomis, kurios man buvo suteiktos“, – priduria pastorė, po studijų Tartu, Berlyne ir Bavarijoje parengusi daktaro disertaciją apie ortodoksų liturgiją, dėsčiusi Talino teologijos universitete, kuriame taip pat veikia ortodoksų teologijos katedra. Domėjimasis ortodoksų pasauliu pastūmėjo ją tapti pirmosios liuteronų ir stačiatikių dialogo komisijos Estijoje nare, o vėliau dirbti Liuteronų ir stačiatikių pasaulinėje jungtinėje komisijoje. Dar penkeri metai prabėgo Ženevoje, kur, rašo Anne Burghardt, ji dirbo Pasaulinės Liuteronų Federacijos būstinėje Ženevoje ekumeninių santykių sekretore, koordinavo dialogą su anglikonais ir menonitais, vėliau – su ortodoksais ir sekmininkais.
„Tuo metu taip pat padėjau koordinuoti pasirengimą penktajam Reformacijos šimtmečiui, kurį minint popiežius Pranciškus meldėsi kartu su liuteronų vadovais Švedijos mieste Lunde, kur 1947 metais buvo įkurta Pasaulinė Liuteronų Federacija“, – prisimena pastorė. Federacijos įsteigimas yra susijęs su platesniu ekumeniniu judėjimo, prie kurio ji pati vėliau prisidėjo jai duotomis dovanomis: besąlygiškos Dievo malonės ir jos teikiamos laisvės, taip pat švietimo ir kritinio mąstymo vardan geresnio dalijimosi Evangelija pabrėžimu. Anot pastorės, pastaroji nuostata ją motyvavo Talino teologijos institute, kuriame taip pat tuo metu darbavosi, parengti „Krikščioniškos kultūros studijų“ programą, skirtą pasauliečiams ir pastoriams, padėjusią geriau pažinti krikščioniškos tradicijos niuansus, be skirstymo į juoda ir balta. Tai yra jos prioritetas ir šiandien.
„Dabar, kai daugelis visuomenių vis labiau poliarizuojasi, labai svarbu, kad Bažnyčia nepropaguotų juodai–baltos paradigmos, bet atspindėtų labiau niuansuotą mąstymą“, – rašo Pasaulinės Liuteronų Federacijos generalinė sekretorė, pasak kurios, kritinis mąstymas turi būti krikščioniškos formacijos dalis. Kitas jos prioritetas – teologinių debatų apie moterų kunigystę ir moterų lyderystę Bažnyčioje bei visuomenėje skatinimas. Kiti dideli uždaviniai – Pasaulinės Liuteronų Federacijos suvažiavimo Krokuvoje 2023 metais rengimas, nauji impulsai tarptautinei karitatyvinei ir humanitarinei liuteronų agentūrai (LWF World Service), veikiančiai 27 kraštuose, dažnai nuošaliose ir sunkiai pasiekiamose vietose, prisidedančiai prie žmogaus orumo, teisingumo, taikos puoselėjimo. Ji bendradarbiauja su pasaulietiniais, religiniais ir ekumeniniais partneriais, tokiais kaip JT Pabėgėlių reikalų komisariatas, musulmonų Islamic World Relief ir katalikiška Caritas Internationalis. Rūpestį keliančių klausimų daug – vidaus ir išorės pabėgėliai, žmogaus teisės ir moterų padėtis, skurdas, ekologija, klimato kaita, pastaruoju laiku – vakcinacijos galimybių nelygybė, pačių vakcinų pavertimas dezinformacijos karo ir konspiracijos teorijų ginklu, toliau skaldant pasaulį.
„Vis labiau susiskaldžiusiame pasaulyje esame kviečiami sudėtingose situacijose įžvelgti Dievo valią ir būti teigiamų pokyčių bei susitaikymo skatintojais. Kaip krikščionys pirmiausia turime pereiti nuo žodžių prie darbų, atsiliepdami į Kristaus valią vienyti ir gydyti mūsų suskilusį pasaulį“, – rašo pastorė Anne Burghardt iš Estijos, Pasaulinės Liuteronų Federacijos generalinė sekretorė. (RK / Vatican News)
