„Florencijos chartijoje“ dar kartą minima Ukraina
Deja, dėl įvairių motyvų negalėjo dalyvauti du svarbūs svečiai. Visų pirma popiežius Pranciškus, kuris turėjo susitikti su Florencijos forumo dalyviais, vadovauti Mišioms ir vidudienio maldai. Šventąjį Tėvą pavadavo artimiausias jo bendradarbis kardinolas P. Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius. Buvo pranešta, kad Šventasis Tėvas negali dalyvauti dėl kelio skausmo. Dėl tos pačios priežasties atšauktas ir popiežiaus dalyvavimas Pelenų trečiadienio apeigose ant Aventino kalvos Romoje.
Kitas lauktas svečias yra iš šalies, kuri neturi tiesioginės prieigos prie Viduržemio jūros, tačiau yra labai susijusi su viskuo, kas joje vyksta ir kurios pavadinimas dabar skamba visame pasaulyje, – Ukrainos. Karo liepsnoms pradėjus deginti jo kraštą, didysis Graikų Katalikų Bažnyčios arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas atšaukė planuotą vizitą į Florenciją, kurioje Ukrainos pavadinimas buvo ištartas daug kartų, taip pat ir Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo lūpomis. Lietuvis ganytojas Florencijoje dalyvavo kaip Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas ir perdavė visų kvietimą sustabdyti karo beprotybę, liečiančią visą Europą.
Visų Florencijos susitikimo dalyvių vasario 26 dieną pasirašytoje „Chartijoje“ Ukraina paminima dar kartą: „Tegu smurtas ir ginklų naudojimas būna sustabdytas, tegu būna išvengta didelių Ukrainos žmonių kančių, tegu nedelsiant prasideda derybos dėl taikos atkūrimo“, – linkima „Florencijos chartijoje“.
Pagrindinės susitikimo temos – skirtingų kultūrų ir religijų bendruomenėms aplink Viduržemio jūrą iškilę iššūkiai taikos ir dialogo klausimais – karo, ekonominės krizės, klimato kaitos, kūrinijos apsaugos, migrantų ir pabėgėlių srautų.
„Florencijos chartijoje“ pripažįstama, kad Viduržemio jūros regiono paveldo ir tradicijų įvairovė, apimanti Aziją ir Europą, šiaurę ir pietus, yra visos žmonijos turtas. Visos Viduržemio jūros regiono gamtos, aplinkos, kultūros, kalbinės, religinės, materialios ir nematerialios vertybės laikomos svarbiais šaltiniais dialogui ir vienybei tarp tautų. Visa tai turėtų būti saugoma ir perduodama dabartinei ir būsimoms kartoms.
Ten pat kalbama apie ugdymą, susitikimų progas, bendrą universitetų programą, miestų diplomatiją, sveikatos apsaugą, migrantų apsaugą, pagarbą aplinkai, kviečiama kurti vyriausybių, miestų ir religinių bendruomenių bendradarbiavimo tinklus. (RK / Vatican News)
