Arkivysk. S. Ševčukas: mes palaiminti, nes trokštame teisingumo
Rusija intensyvina puolimą, rytų ir pietų Ukrainoje tęsiasi kruvinos kovos, kelios raketos pasiekė Kyjivą tuo metu, kai jame viešėjo JTO generalinis sekretorius, taip demonstruojant nepagarbą tarptautinėms institucijoms ir taikos iniciatyvoms, rizikuojant pataikyti į vieną iš Ukrainos atominių elektrinių ir sukelti branduolinę katastrofą, vardijo ukrainietis ganytojas.
Ketvirtajame palaiminime, pažymėjo didysis arkivyskupas, kalbama apie alkį ir troškulį. Tai pamatiniai žmogaus poreikiai. Bet Viešpats kalba apie dar gilesnį – amžinybės ir gyvenimo pilnatvės troškimą, kurį numalšinti gali tik jis pats. Būti alkanam ir ištroškusiam teisingumo taip pat reiškia siekti šventumo, atsiliepti į Dievo kvietimą būti šventais, kaip jis, skirti gėrį nuo blogio, puoselėti krikšto metu gautą malonę.
Evangeliniam teisumo alkio ir troškulio palaiminimui labai kontrastuoja karas Ukrainoje ir nepagarba žmogaus orumui. Ir kai kas daugiau, pažymėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Jis paminėjo Rusijoje platinamas idėjas, tokias kaip vadovėlyje, kad ukrainiečiai – tai ne tauta, kad tai tik Vakarų ideologija, kurios neišsižadantys – norintys išlaikyti savo ukrainietišką tapatybę – gali būti represuojami. „Žudomi ar perauklėjami koncentracijos stovyklose“, – pridūrė S. Ševčukas, pasak kurio, Rusijos pradėtas karas turi aiškų ideologinį pagrindą, kuris teisina ukrainiečių genocidą.
Todėl šiandien kiekvienas, laikantis save Ukrainos piliečiu, nepriklausomai nuo tautybės, trokšta teisingumo. Nes nuo to, kaip suprantame tiesą ir netiesą, teisingumą ir neteisingumą, priklauso taika pasaulyje, teisingumas tarp tautų ir mūsų sambūvis, pažymėjo ganytojas.
„Mes, ukrainiečiai, esame alkani ir ištroškę teisumo, todėl jaučiamės palaiminti. Būkime teisingumo balsas, kad šiuolaikinis pasaulis galėtų gyventi taikiai. Dieve, laimink Ukrainą“, – meldė didysis arkivyskupas. (RK / Vatican News)
