Arkivysk. G. Grušas: turime dar labiau naudoti dvasinius ginklus
Vatikano radijui duotame interviu arkivyskupas sakė, kad į Italijos vyskupų posėdį jis buvo pakviestas kaip CCEE pirmininkas, nes prieš jį pirmininko pareigas ėjo buvęs Italijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Angelo Bagnasco.
Vatikano radijo studijoje arkivyskupo G. Grušo klausėme apie Bažnyčios Lietuvoje gyvenimą, visų pirma apie Sinodo kelią.
Visoje Lietuvoje parapijų ir įvairių grupių lygmeniu su Sinodu susiję renginiai vyksta sklandžiai. Vyskupijos turi savo komandas, einame link pirmos dalies pabaigos, kuri bus birželio pradžioje ar viduryje. Tada Lietuvos vyskupai susirinks susumuoti visų vyskupijų įnašus. Praeitą savaitę mes, Lietuvos vyskupai, susirinkome dviem dienoms Birštone, kur patys išgyvenome sinodinį kelią. Diskutavome įvairiomis Sinodo temomis – vienas iš vyskupų padarydavo įvadą ir tada ratu, kaip ir parapijose, vyskupai tarpusavyje dalijosi, kaip mato Bažnyčios Lietuvoje dabartį ir ateitį. Turiu pasakyti, kad tai buvo nepaprastai gera patirtis mums, vyskupams. Einame link šios dalies pabaigos. Dabar prasidės žemyniniai suvažiavimai. Kaip tik rengiame Europos suvažiavimą, kuris vyks Prahoje ateinančių metų vasario 5–12 dienomis. Iš įvairių kraštų suvažiuos atstovai, suvažiavimas vyks iš dalies gyvai, taip pat nuotoliniu būdu. 2023 m. spalio mėn. Romoje vyks vyskupų Sinodas, kuris bus sinodinio kelio kulminacija, bet Šventasis Tėvas vis pabrėžia, kad tai yra tęstinis procesas. Mūsų patirtis rodo, kad šis sinodinis kelias, dalijimasis ir įsiklausymas duoda vaisių. Tai labai svarbu Bažnyčios gyvenime, ypač kuriant bendruomenę. Tikimės, kad tai ir toliau duos vaisių.
Prasidėjo jau ketvirtas karo Ukrainoje mėnuo. Kaip karas veikia Bažnyčios Lietuvoje gyvenimą?
Žinoma, bendruomenėje yra susirūpinimo dėl padėties Ukrainoje ir visame pasaulyje, dėl nežinios, viso šito karo galimų pasekmių. Tikrai geriau suvokiama, kokia būtina yra malda. Žmonės tikrai nuoširdžiai meldžiasi už Ukrainą, ukrainiečius, ten esančius ir pabėgėlius, už taiką pasaulyje. Pradinė reakcija buvo labai gyva, tačiau dabar turime išlaikyti maldos tęstinumą. Džiaugiuosi matydamas, kaip reagavo Lietuvos „Caritas“ ir mūsų vyskupijų „Caritas“, kaip reagavo mūsų žmonės. Ganytojams tikrai gera širdyje, kai jie mato, kaip labai žmonės prisideda įvairiais gailestingumo darbais, priima ukrainiečius, karo pabėgėlius, padeda juos apgyvendinti, išmaitinti. Lietuvos „Caritas“ ir Vilniaus „Caritas“ daug padeda pabėgėliams. Džiaugiuosi savanoriais. Labai daug savanorių atsirado, kurie vienaip ar kitaip nori padėti žmonėms. Meldžiamės, kad tas karas užsibaigtų.
Lietuvos kariai taip pat nuo seno palaiko ryšius su ukrainiečiais kariais. Prieš savaitę buvau Lurde kasmetinėje kariuomenės piligriminėje kelionėje. Ten buvau susitikęs su ukrainiečių kariuomenės ordinaru. Su juo buvo atvykusi visa delegacija. Matėsi, kaip visi palaiko ukrainiečius bei meldžiasi už Ukrainą. Tai dvasinė prasmė, kurią šitas karas iššaukia. Mes turime dar labiau naudoti savo dvasinius ginklus, kad šis karas užsibaigtų ir kad darydami gailestingumo darbus parodytume tinkamą krikščionišką požiūrį į artimą.
