Arkivysk. S. Ševčukas: Dieve, atversk tuos, kurie žudo
Tęsdamas pastarųjų dienų mąstymus apie gailestingumo darbus kūnui, penktadienio žinioje arkivyskupas kalbėjo apie pareigą pagarbiai palaidoti mirusiuosius. „Mes, krikščionys, tikime mirusiųjų prisikėlimu ir tuo, kad žmogaus kūnas, paguldytas kape, yra tarsi sėkla, kurią sėjėjas beria į žemę ir laukia, kol ji sudygs. Todėl su malda, liūdesiu ir ašaromis, bet kartu su didele pagarba laidojame savo mirusiųjų kūnus ir giedame vilties giesmę: „Kristus prisikėlė“. Šiandien Ukrainos žemė gausiai nusėta žuvusiųjų, karo aukų, kūnais. Tiksliai nežinome, kiek žmonių, įskaitant civilius, jau žuvo šiame karo viesule. Su didele pagarba grąžiname mirusiųjų kūnus į žemę ir meldžiamės už jų amžinąjį atilsį. Deja, matome, kad agresorius negerbia nei Ukrainos karių ir civilių, nei savo karių kūnų.“
Arkivyskupas prašė malda, rūpesčiu ir žmogišku gerumu apkabinti visus, kurie kare neteko artimųjų, melstis už žuvusius karius, kurie paaukojo gyvybes gindami tėvynę, už jų motinas ir tėvus, už žuvusių karių šeimas, jų žmonas ir vaikus. „Dieve, atgaivink Ukrainą! Dieve, suteik savo Šventąją Dvasią mirusiems, kai jie prisikėlę liudys tiesą apie tuos, kurie juos nužudė, ir tiesą apie Ukrainą, gynusią gyvybę, taiką ir laisvę!“, – meldė arkivyskupas.
Šeštadienį, 80-ąją karo dieną, arkivyskupas S. Ševčukas savo kasdienėje žinioje pradėjo apmąstymus, skirtus gailestingumo darbams sielai. Pradėjo nuo „pikta darantį sudrausti“, tai yra padėti klystančiajam, kad jis atsiverstų.
„Žinome, kad Viešpats Dievas, žvelgdamas į nuodėmingą žmogų, pirmiausia pastebi ne nuodėmę, bet savo vaiką, įkalintą nuodėmės vergijoje“, – sakė arkivyskupas, pastebėdamas, jog kartais gali atrodyti, kad atversti nusidėjėlį reiškia kištis į jo reikalus, į jo asmeninę erdvę. Antra vertus, matome, kad žmogui kartais labai reikia pagalbos, reikia Dievo siunčiamo kito žmogaus, kuris jam padėtų vaduotis iš nuodėmės vergijos.
Arkivyskupas meldė, kad Dievas padėtų sugrįžti atgal visiems pasiklydusiems, kad skatintų krikščionis rūpintis kitų žmonių dvasine gerove, kad padėtų mums visiems būti gailestingiems nusidėjėliams ir neabejingiems jų išganymui. Gailestingumas kitam žmogui mus įpareigoja melstis ir už priešus. „Dieve, atversk tuos, kurie šiandien mus žudo! Dieve, atitrauk nuo nuodėmės visus, kurie rezga piktus planus ir kurie yra kalti dėl karo nelaimių.“ (jm / Vatican News)
