Arkivysk. S. Ševčukas: nusideda ne vien kas žudo, bet ir kas įsako

Gegužės 21 dienos ryte ganytojas išvardijo vietoves, kur mūšiai buvo itin stiprūs, tarp kurių ir tas, kur iki šiol buvo sąlyginai ramu, kaip kad Poltavos regione. Iš šių vietų plūstelėjo nauja pabėgėlių banga. Bažnyčia stengiasi jiems patarnauti.

Pasak graikų apeigų katalikų didžiojo arkivyskupo, mūsų individualistinėje kultūroje įpratome apie žmones galvoti kaip apie visai nesusijusius. Todėl kartais sunku kalbėti apie bendrą atsakomybę už nuodėmę. Bet, visų pirma, kodėl reikia apie tai kalbėti? Nuodėmė yra nelaimė, dvasinė žaizda, žmogaus mirties pradžia. Šiandien dažnai kaimuose ir miestuose, iš kurių pasitraukė priešas, perspėjama apie pavojų mūsų gyvybei – „Atsargiai, minos!“ Panašiai, Bažnyčia perspėja apie nuodėmę, nerimaudama dėl mūsų dvasinio gyvenimo sveikatos ir amžinojo gyvenimo. Dažnai vieno asmens nuodėme susijusi su kito asmens nuodėme, kuris dėl to taip pat atsakingas. Pirmoji iš tokių nuodėmių – kurstymas nusidėti.

„Tas, kuris liepia kitam žudyti, prievartauti, pats tampa žudiku ir prievartautoju. Tas, kuris siunčia karius žudyti žmonių kitoje šalyje, tampa asmeniškai atsakingas už blogį, kurį įsakė daryti kitiems“, – pabrėžė didysis arkivyskupas S. Ševčukas, melsdamas Dievo pagalbos netapti žaizdų ir kančių priežastimi, išdrįsti nevykdyti neteisingų, piktavalių įsakymų, nesvarbu, ar karinių, ar civilinių. (RK / Vatican News)