Arkivysk. S. Ševčuko vaizdo žinia 74-ąją karo dieną
Pasak Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiojo ganytojo, Ukraina toliau kraujuoja, ją toliau žaloja kovos ir raketų atakos, ypač Luhansko ir Donecko srityse, smogta Odesai. Čia gyvenantiems žmonėms labai reikia maldos ir paramos. Ypač didvyriškajam Mariupoliui, iš kurio pagaliau evakuoti civiliai. Ganytojas paminėjo, kad priešas sėkmingai atstumtas nuo Charkivo. Pasak jo, Ukraina laikosi ir kovoja, nes tiki Dievu ir tiki savo ateitimi.
„Vakar pradėjome apmąstyti gerus darbus, kurie būtini dvasinei, psichologinei ir moralinei sveikatai palaikyti, ypač tokiame nežmoniškame kare“, – sekmadienio vaizdo žinioje pažymėjo Sviatoslavas Ševvčukas, priminęs, kad viskas, kas padaryta stokojantiems, padaryta Kristui. Vienas iš gerų darbų yra troškulio numalšinimas.
Be vandens žmogus gali ištverti daug trumpiau, nei be maisto. Nenuostabu, kad Šventajame Rašte vanduo visada yra gyvybės simbolis. Taip pat kalbama apie Dievo troškulį. Troškulys yra pamatinis žmogaus poreikis ir tuo pat metu amžinojo gyvybės šaltinio, kuris yra Viešpats Dievas, simbolis.
Karo sąlygomis, kaip šiandienos Ukrainoje, žmonių prieiga prie švaraus vandens yra būtina sąlyga jų išlikimui, pažymėjo didysis arkivyskupas. Pasak jo, matome, kad ypač tuose dideliuose miestuose, kurie bombarduojami, prieiga prie geriamo vandens tampa svarbiausiu humanitariniu poreikiu. Subombarduoti miestų namai tampa gelžbetonio spąstais be šviesos, šilumos ir be vandens. Be pastarojo nėra įmanoma pasigaminti maisto ir tada, kai pristatoma maisto produktų. Be to, atstačius vandens tiekimą, šis vanduo ne visada yra geras ir švarus. Todėl įvairūs miestai ir gyvenvietės prašo vandens arba pagalbos užsitikrinti švaraus, išvalyto vandens tiekimą, galbūt iškasti naujus šulinius.
„Prašome visų, norinčių padėti mums apsirūpinti geriamu vandeniu, ypač ten, kur jo labiausiai reikia“, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas.
„Mes prašome: „Dieve, tu esi gyvojo vandens šaltinis: atverk save, atverk prieigą prie gyvojo vandens Ukrainos žmonėms“, – pridūrė jis.
Ukrainietis ganytojas priminė, kad gegužės 8 minėta II Pasaulinio karo pabaigos ir susitaikymo Europoje diena. Jis meldė už visus, kurie žuvo tame baisiame pasauliniame kare, ypač Ukrainos teritorijoje, kuri buvo virtusi kraujo žeme. S. Ševčukas taip pat meldė už taiką – ne vien už pergalę kare, bet ir pergalę prieš patį karą, prieš karo dvasią, kad nebeliktų vietos tiems, kurie planuoja karus, neša ir skleidžia jų dvasią šiuolaikiniame pasaulyje.
Galima pridurti, kad sekmadienį didysis arkivyskupas paskelbė dar vieną vaizdo kreipimąsi, skirtą gegužės 8-ąją Motinos dienai ir mamoms, kurios savo vaikams atveria duris į pasaulį ir langą į amžinybę. Todėl Motina vadiname M. Mariją ir Bažnyčią. Šiandien Motinos diena švenčiama karo metu, kai mamos verkia savo žuvusių sūnų ir dukterų, gynusių Ukraina, kuri taip pat yra motina. S. Ševčukas pakvietė didžiausia meile apgaubti mamas ir nulenkti galvas prieš tas, kurios neteko savo vaikų ar vyrų arba gelbsti savo vaikus, tapusios pabėgėlėmis, kurios pačios kovoja fronte, taip pat toms mamoms, kurios šiuo laikotarpiu pagimdė vaikus ar pradeda juos išnešioti: tai motinystės drąsa ir Ukrainos ateitis. Bažnyčia meldžiasi ir dėkoja visoms motinoms, kurios primena, kad esame Dievo vaikai. (RK / Vatican News)
