Arkivysk. S. Ševčukas: „Kai priimame Dvasios dovanas, jos tampa sėklomis ir vaisiais”
Jis išvardijo įvairias vietas, kur karo mūšiai įnirtingiausi, kur daug ukrainiečių karių paaukojo savo gyvybes. Kasdienių vaizdo žinių klausytojus Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas pakvietė, užbaigus Šventosios Dvasios dovanų ciklą, mąstyti apie Šventosios Dvasios vaisius, taip pat žiauraus ir neteisingo karo kontekste.
Šventoji Dvasia jėga nebruka, tačiau siūlo savo dovanas, ir reikia žmogaus troškimo jas priimti. Su kiekviena dovana, kad ji taptų tikrove mūsų sieloje, mūsų asmenyje, mūsų gyvenime, reikia bendradarbiauti. Nes dovanos yra tarsi sėklos, kurios turi suleisti šaknis ir duoti vaisių. Jei žmogus dovanų nepriima, nepaiso, nesirūpina jų puoselėjimu – jos gali būti lengvai prarastos. Tada esame tarsi prakiurę maišai, į kuriuos Viešpats pila savo malonę, bet ją tuoj pat išbarstome. Ir, priešingai, jei žmogus Dvasios dovanas priima, jos auga, jų daugėja. Tai Šventosios Dvasios vaisiai, jie yra dvasinės brandos ženklas. Apaštalas Paulius Laiške galatams rašo, kad tokie vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Jie yra dieviškosios malonės ir žmogaus bendradarbiavimo vaisius.
„Šiandien apmąstykime Šventosios Dvasios vaisių, kuris yra meilė“, – pakvietė didysis arkivyskupas S. Ševčukas, priminęs, kad vienoje žinioje jau kalbėjo apie meilę kaip apie dorybę, kuri skiriasi nuo meilės jausmo. Meilės dorybė yra žmogaus tobulumo viršūnė. O ką reiškia meilė kaip Šventosios Dvasios vaisius? Čia atsiveria dar vienas tikros ir nuoširdžios meilės aspektas. Tobula meilė veda į vienybę su tuo, kurį mylime. Šventosios Dvasios vaisius meilė suteikia mums galimybę gyventi Dieve ir susivienyti su Dievu. Susivienyti su tuo, kurį mylime, susivienyti su tuo, bkuris mus pamilo. Pats Kūrėjas leidžia žmogui su juo susivienyti per savo dovanojamą meilės vaisių.
„Šiandien kartu su jumis melsdamadsis noriu palinkėti mums visiems, kad mes net ir karo – kuris yra mirties erdvė ir laikas – metu sugebėtume susivienyti su Dievu meilėje. Kad, laikydamiesi jo valios, jo įsakymų, galėtume jį pakviesti į savo gyvenimą. Nes, kai pajuntame, kad esame susivieniję su Dievu, pajuntame ir amžinosios laimės nuojautą. Jokios išorinės aplinkybės negali pakeisti ar pavogti iš mūsų to, ką jau turime savo širdyje“, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas birželio 21 d. žinioje. (RK / Vatican News)
