Arkivysk. S. Ševčukas: Rusija Ukrainoje įvykdė neregėtą teroro aktą
Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas perdavė savo užuojautą visiems nukentėjusiems Kremenčuke, sunkia širdimi kalbėjo apie Lysyčianską, kuriame trūksta vandens, o rusai šaudė į prie vandens laukusią eilę, minėjo dar vieną raketinę ataką Charkive. Jis dėkojo Dievui ir Ukrainos gynėjams už dar vieną dieną.
Kai kalbame apie klusnumą, kaip Šventosios Dvasios veikimo žmoguje vaisių, pažymėjo ukrainietis ganytojas, nekalbame apie jausmą ar emociją, priklausančius žmogiškumo sričiai. Klusnumas kaip Šventosios Dvasios vaisius yra dieviška tikrovė mumyse. O ją visų pirma matome pačiame Mesijuje, kuris buvo klusnus, klusniai vykdė savo misiją ir dėl to net, tam tikra prasme, atsisakė lygybės su Dievu. Tapo žmogumi, tapo tarnu ir buvo klusnus iki kryžiaus, iki mirties. Tokiame klusnume slypi ir begalinė stiprybė. Apaštalas Paulius paragino krikščionis puoselėti tokias pačias mintis, nuostatas, kaip ir Mokytojas.
Tokį klusnumą, kuris tuo pat metu yra stiprybė, jis matęs turint daugybę Ukrainos dukterų ir sūnų, pažymėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Kalbantis su kariais išaiškėja, kad jie buvo mokytojai, mokslininkai, menininkai, sportininkai, gydytojai, dirbo įvairius intelektinių sugebėjimų reikalaujančius darbus. Tačiau, kai prasidėjo karas, savo padėties, savo darbo jie nelaikė neliečiama privilegija ir pakluso sąžinės kvietimui ginti tėvynę nuo priešų iki mirties.
„Šiandien mes prašome: Viešpatie, tegul tavo švelnumas, atsispindintis Ukrainos veide, būna mūsų stiprybė. Juk žinome, kad tavo nuolankumas ir klusnumas suteikia žmogui vietos ir erdvės. [...] Išdidus žmogus dėl savo puikybės išmeta Dievą iš savo gyvenimo. Žmogaus puikybė neleidžia Dievui veikti jo gyvenime. Toks žmogus atsisako kito žmogaus ir Dievo pagalbos“, – sakė ganytojas, melsdamas ukrainiečiams ne iš puikybės, bet iš klusnumo gimstančios stiprybės, nugalinčios blogį ir mirtį. (RK / Vatican News)
