Ukrainos disidentas ir akademikas: popiežius nori atvykti į Kyjivą
Pasak M. Marynovičiaus, birželio 8 d. Pranciškaus, jo ir dar dviejų ukrainiečių susitikimas buvo bendro draugo iš Argentinos, kuriam buvo skaudu girdėti, kad kai kurie popiežiaus veiksmai Ukrainoje vertinami dviprasmiškai, iniciatyva. Susitikimas truko kone dvi valandas, jo metu buvo atvirai paliesta daug temų. Pasak Lvivo katalikiško universiteto vicerektoriaus, Rusijos kare prieš Ukrainą naudojami ne vien ginklai, bet ir žodžiai: melaginga informacija ir propaganda. Todėl taip svarbu nustoti į Ukrainą žvelgti per Rusijos prizmę. Taip pat ir krikščioniška pirmenybė skriaudžiamiesiems reikalauja, kad požiūris į Ukrainą nekiltų iš požiūrio į Rusiją.
Pasak M. Marynovičiaus, ilgą laiką ukrainiečiai gyveno šešėlyje. Tačiau šiandien jie kaunasi ir moka didelę kainą, kad taptų savo pačių istorijos vedliais, o tai dar visai neseniai įvairioms valstybėms atrodė problemų kūrimas. Todėl ukrainiečiai prašo ir popiežiaus pagalbos išeiti iš šešėlio į šviesą, nes kaip tik tai ir gali išspręsti problemas.
Pasak ukrainiečio, jie taip pat pabrėžė, kad, nors tiesa tai, jog atsakomybė už nusikalstamą karą pirmiausia tenka Rusijos vadovybei, daugelis Ukrainai prijaučiančių europiečių klysta, kai dėl visko kaltina tik Putiną. Karo nusikaltimus Ukrainoje vykdo Rusijos kariai, o didžioji dalis Rusijos gyventojų jiems pritaria. Ne kas kita, o artimo meilė rusams reikalauja atskleisti jiems tikrąjį jų nusikaltimų mastą, leisti pajusti siaubą dėl to, ką jie padarė ir paskatinti jų sielas nuoširdžiai atgailauti Dievo ir žmonių akyse. Delegacija, pasak M. Marynovičiaus, taip pat paprašė remti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, nes ukrainiečiai savo krauju įrodė ištikimybę Europos vertybėms. Per birželio 8 d. susitikimą popiežius patikino, kad apie tai kalbėsis birželio 10 d. susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Anot disidento, jie kalbėjo ir apie ginklus, kurių reikia Ukrainai, primindami, kad Ukraina atsisakė branduolinės ginkluotės, kelis kartus sumažino kariuomenę, o vėliau tai atsisuko prieš ją pačią. Popiežius patvirtino, kad valstybės, kaip ir asmenys, turi teisę į savigyną, nes kitaip gautųsi kažkas panašaus į savižudybę. Kalbėta ir apie „teisingo karo“ bei „teisingos taikos“ sąvokų Bažnyčios doktrinoje dviprasmybes. Popiežius pasakė, kad jis jau paprašė kelių bendradarbių giliau išanalizuoti šią temą.
Atidžiai išklausęs savo pašnekovus, popiežius taip pat paminėjo įvairius veiksmus, kuriais vienareikšmiškai parėmė brutalaus ir neteisingo karo aukomis tapusius ukrainiečius: skambutį prezidentui V. Zelenskiui pirmą karo dieną, vėliau dar du kartus; apsilankymą Rusijos ambasadoje, kad pasaulis atkreiptų didesnį dėmesį; pasirengimą vykti į pačią Maskvą paprašyti Putino nutraukti karą – į tai buvo atsakyta neigiamai; susitikimus su ukrainiečių vaikais ir moralinės pareigos padėti motinoms, bėgančioms nuo karo, pabrėžimą; kardinolų vizitus jo vardu Ukrainoje; numatyto susitikimo su Maskvos patriarchu Kirilu Jeruzalėje atšaukimą.
Ilgai kalbėta apie popiežiaus kelionę į Ukrainą. Šventasis Tėvas, pasak M. Marynovičiaus, daug kartų pakartojo, kad jis nori atvykti. Šiuo metu viena iš didžiausių kliūčių yra jo kelio problema, dėl kurios, kaip žinia, atšauktos jau suplanuotos kelionės. Bet jei kelionė į Ukrainą taptų techniškai įmanoma, popiežius norėtų atvykti ne prie sienos, kaip kai kas patarė, bet į Kyjivą, pridūrė Lvivo katalikiško universiteto vicerektorius. Pasak jo, susitikimo metu nepamiršta sukalbėti ir maldos už taiką Ukrainoje ir greitą popiežiaus pagijimą.
M. Marynovičius reziumavo, kad tai nereiškia, jog nuo šiol popiežius matys pasaulį vien per Ukrainos prizmę. Ateityje ir ukrainiečiams gali būti naudinga išgirsti Vatikano perspektyvą. Tačiau viena tikra: komunikacijos krizės turi būti sprendžiamos draugiška komunikacija. (RK / Vatican News)
