Arkivysk. G. Grušas: neužtenka sakyti karui „Ne“, bet reikia dirbti dėl taikos
Penkių dienų kelionę arkivyskupas pradėjo praėjusios savaitės šeštadienį nuo Lvivo. Sekmadienį jis aukojo Mišias Ukrainos lotynų apeigų katalikų nacionalinėje Švč. M. Marijos šventovėje Berdyčive. Pirmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive jis apsilankė pas Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didįjį arkivyskupą Sviatoslavą Ševčuką, kartu su juo buvo priimtas Ukrainos premjero, ligoninėje aplankė sužeistus karius. Antradienį arkivyskupas G. Grušas aplankė du sostinės apylinkėse esančius miestus kankinius – Bučą ir Irpinę. Galiausiai trečiadienį jis vėl sugrįžo į Lvivą, kur ir įvyko pokalbis su italų dienraščio korespondentu.
„Susidūriau su daug skausmo“, – sakė arkivyskupas. „Manėme, kad po Antrojo pasaulinio karo Europa daugiau nebepatirs tokių žiaurumų. O štai vėl grįžta karo nusikaltimai, tankai, deportacijos. Sakėme: „Niekada daugiau“, tačiau taip ir neišmokome pamokos. Todėl nepakanka kartoti, kad norime taikos, bet turime dėl taikos dirbti. Visi kartu.“
„Avvenire“ korespondento klausiamas, su kokiais jausmais jis užbaigia savo vizitą Ukrainoje, arkivyskupas atsakė: „Su didžiuliu liūdesiu. Ukrainiečių kraujas šaukiasi teisingumo. Turime padaryti viską, kad ginklai kuo greičiau nutiltų. Europa turi nepamiršti Ukrainos. Nes yra pavojus, kad, kai tragedija dingsta iš žinių laidų ar pirmųjų laikraščių puslapių, kyla pagunda ją užmiršti. Neįpraskime prie karo – taip norisi pasakyti po apsilankymo Bučoje ir Irpinėje, vietose, kurios dramatiškai liudija apie žudynes.“ Arkivyskupas sakė, kad jam paliko gilų įspūdį susitikimas su viena Irpinės gyventoja, kuri, netekusi namų, visiškai ramiai samprotavo, kad pastatą visada galima atstatyti, bet sunkiau atkurti sielą.
Arkivyskupas kalbėjo ir apie pavyzdingą Ukrainos Bažnyčios vadovų artumą žmonėms. Net vykstant kovoms vyskupai liko tarp žmonių. Taip pat ir visos Europos tikinčiųjų bendruomenės parodė artumą Ukrainai tiek nuolat siųsdamos humanitarinę pagalbą, tiek priimdami pabėgėlius. Tačiau reikia ir toliau telkti jėgas, nes konfliktas gali dar ilgai tęstis. Ukrainos premjeras padėkojo už tai, ką Europos Bažnyčios daro. Tačiau jis išreiškė susirūpinimą dėl žiemos ir pakartojo, kad Europos pagalba ir toliau yra labai reikalinga.
Visas CCEE primininko vizitas buvo persmelktas malda. „Meldžiausi kartu su žmonėmis ir už Ukrainos žmones. Tai pasakiau ir ministrui pirmininkui Denysui Šmyhaliui per pokalbį su juo Kyjive. Malda yra didžiausia paguoda, kurią mes, Bažnyčia, galime pasiūlyti.“ Arkivyskupas G. Grušas taip pat pranešė apie skelbiamą Europos maldos už taiką dieną. Ji vyks rugsėjo 14-ąją – Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventės dieną. Visose vyskupijose, visose parapijose prašoma bent vieną valandą skirti eucharistinei adoracijai meldžiant taikos. Berdyčivo M. Marijos šventovėje buvo pakartotas Ukrainos paaukojimo Dievo Motinai aktas. „Panašiai kaip Dievo Motina, ukrainiečių tauta šiandien stovi prie kryžiaus: byra ašaros, širdį drasko skausmas. Tačiau, kaip ir Švenčiausioji Mergelė, žmonės žino, kad sulauks prisikėlimo. Ukrainos prisikėlimo.“
CCEE pirmininko Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo taip pat buvo klausiama apie galimą popiežiaus vizitą Ukrainoje. „Visi jo laukia, taip pat ir valdžios institucijų vadovai. Jie mano, kad popiežiaus atvykimas labai pakeltų žmonių psichologinę būseną, padėtų gydyti žaizdas. Tačiau ukrainiečiams taip pat kelia nerimą galimas popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas, kurį, jų manymu, Kremlius panaudotų savo tikslams.“
Paskutinis interviu klusimas: ar gali krikščionis mylėti priešą, kai krenta bombos? „Mylėti priešą reiškia melstis už jį ir prašyti, kad jis atsiverstų“, – sakė arkivyskupas G. Grušas ir atkreipė dėmesį į Ukrainos graikų apeigų katalikų didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko kasdien kartojamus raginimus melstis už tėvynės laisvę, bet neužsikrėsti neapykanta. (jm / Avvenire / Vatican News)
