S. Ševčukas: „Dieve, globok visus, kurių gyvenimus sugriovė karas“
„Šiandien Ukrainoje meldžiasi turbūt visi: ir krikščionys, ir tie, kurie save laiko kitų religinių bendruomenių nariais, ir galbūt nelabai religingi ir nelabai tikintys žmonės. Nes tokio baisaus karo sąlygomis žmogaus širdis šaukiasi Dievo, šaukiasi Kūrėjo, net jei žmogus jo dar nepažįsta ir nėra jo sutikusi savo gyvenime“, – kalbėjo arkivyskupas.
Kai meldžiamės, maldoje apkabiname mus mylintį dangiškąjį Tėvą. Būdami krikščionys melsdamiesi šaukiamės savo Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, nes su juo gyvename, jame esame, per Krikštą esame į jį panardinami ir juo apvelkami. Mes visada meldžiamės veikiant Šventajai Dvasiai ir jai esant mumyse. Nes būtent ji kasdien žadina žmogaus širdį ir moko mus, kaip melstis ir ko melsti.
Arkivyskupas priminė, kad krikščioniška malda yra kreipimasis į Dievą, kurį mes trokštame pažinti ir kuris pažįsta mus. „Dar prieš mums praveriant lūpas, jis jau žino, ko mums reikia. Todėl vienas svarbiausių krikščioniškos maldos bruožų yra visiškas pasitikėjimas tuo, į kurį kreipiamės, visiškas pasitikėjimas tuo, kuris yra mūsų viltis, mūsų išgelbėjimas.“ Pasak arkivyskupo, malda – tai žinojimas, kad tas, į kurį kreipiamės, yra su mumis ir mumyse.
Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas prašė šiandien melstis visų pirma už tuos žmones, kurie šiomis dienomis yra priversti bėgti iš savo namų. Iš tiesų dėl suintensyvėjusių karo veiksmų Ukrainoje kyla nauja pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų banga. „Šiandien kreipkimės į Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, prašydami padėti tiems, kurie šiame kare gali pasikliauti tik Dievu. Dieve, laimink Ukrainą. Dieve, laimink visus sužeistuosius. Dieve, globok visus, kurių gyvenimus sugriovė karas.“ (jm / ugcc.ua / Vatican News)
