Arkivysk. S. Ševčukas Vatikano radijui: karas – tai niekšybės slėpinys
Klausiamas, kaip Bažnyčia Ukrainoje vykdo savo misiją karo metu, kaip konkrečiai teikia pagalbą ir paguodą, arkivyskupas S. Ševčukas pirmiausia pažymėjo, kad Bažnyčia yra Ukrainos tautos dalis, kad Ukrainos katalikai, kaip ir visi ukrainiečiai, yra kenčianti tauta, žmonės, kurie buvo užpulti, yra šios neteisingos agresijos aukos. Kunigų, vienuolių, vyskupų buvimas kartu su žmonėmis, artumas tiems, kurie labiausiai kenčia, yra labai svarbus žmonėms. Bažnyčios artumą paprasti žmonės suvokia kaip Viešpaties artumą. „Nuo pat pirmųjų šio karo dienų girdėjome žmonių klausimą: „Kurgi yra Viešpats? Kur yra Dievas, kai mus kasdien žudo?“. Atsakymą į šį egzistencinį klausimą davė Bažnyčios artumas“,– sakė arkivyskupas. Šis artumas, be įprastinės pastoracinės veiklos, nuo pat pirmų karo dienų įgavo ir labai konkrečias pagalbos formas: buvo sukurti ryšių tinklai ir keliai perduoti humanitarinei pagalbai, buvo stebima greitai besikeičianti humanitarinė situacija ir į ją reaguojama. Tiems, kuriuos reikėjo evakuoti, buvo parūpintas transportas. Tie, kuriems reikėjo maisto, buvo aprūpinami maistu ir kita pagalba. Tiems, kuriems reikėjo apsaugos, buvo suteiktas prieglobstis bažnyčiose, vienuolynuose.
Popiežius Pranciškus nuo pat pirmos karo dienos daug dėmesio skiria Ukrainai, nuolat ragindamas siekti taikos. Tačiau jis taip pat labai susirūpinęs, kad šis karas nevirstų pasauliniu karu. Kokio atgarsio popiežiaus žodžiai sulaukia Ukrainoje? „Esame labai dėkingi popiežiui Pranciškui, kad jis tapo mūsų balsu“, – atsakė Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas. „Popiežius, kaip Petro įpėdinis, turi ypatingą dovaną ir jis dabartinėje situacijoje, kurią patiriame Ukrainoje, įžvelgia pasaulinę grėsmę. Nes iš tiesų karas Ukrainoje pažeidžia visos žmonijos audinį; vykdomi karo nusikaltimai turi įtakos ne tik ukrainiečiams, bet ir visam pasauliui. Todėl esame tikrai dėkingi Šventajam Tėvui už tai, kad jis yra mūsų atstovas, taip pat už tai, kad supurtė Vakarų ir viso pasaulio sąžines, prašydamas melstis už Ukrainą ir solidariai remti jos žmones.“
Pokalbyje buvo užsiminta ir apie Ukrainos graikų katalikų vadovo kasdien skelbiamas žinias, skirtas ukrainiečiams ir visiems geros valios žmonėms pasaulyje. „Kas jums asmeniškai suteikė stiprybės šioje tragedijoje?“, – buvo klausiama arkivyskupo. „Man teikia stiprybės mano ganytojiška atsakomybė“, – atsakė jis. „Jaučiausi atsakingas ne tik už save, bet visų pirma už mūsų žmones. Taigi pirmiausia stengiuosi jiems padėti. Be to, kasdien paskelbdamas žinią, palydžiu mūsų žmones. Daugelis sakė, kad šios žinutės juos padrąsina.“
Arkivyskupas S. Ševčukas šia proga taip pat padėkojo už pagalbą, suteiktą milijonams ukrainiečių pabėgėlių, prisiglaudusių kitose Europos šalyse. „Suprantu, kad per maža pasakyti tik „Ačiū“, bet iš tiesų esame labai dėkingi už tiek daug dosnumo. Europoje tiek daug žmonių atvėrė savo širdis, paskui savo namų duris, savo šeimas ir taip solidarumas pasirodė esąs krikščioniška vertybė par excellence. Meldžiu Viešpatį, kad palaimintų visus, kurie ištiesė pagalbos ranką kenčiantiems ukrainiečiams.“
Paskutinis klausimas: ką daryti, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi? „Mes akivaizdžiai matome, kad karas yra mysterium iniquitatis, apie kurį kalbėjo apaštalas Paulius. Tai tikrai niekšybės slėpinys, atsivėręs šiame pasaulyje. Karą pradėjęs agresorius gyvena iliuzija, kad gali primesti savas karo taisyklės. Tačiau tai iš tiesų yra iliuzija, nes nuo pat pirmojo šūvio karas tampa nekontroliuojamas, išsprūsta iš žmogaus rankų. Ir pats agresorius tampa velnio, kurį jis įsileido į savo širdį, vergu. Štai kodėl kasdien melsdamiesi mes sakome: „Gelbėk mus nuo pikto“. Dievas yra taikos šaltinis. Jis yra taikos Viešpats. Mes tikime, kad tik jis gali nutraukti šito niekšybės slėpinio veikimą.“ (jm / Vatican News)
