Prasidėjo Porciunkulės atlaidai Asyžiuje ir pasaulyje
Pirmadienio, rugpjūčio 1 d., vidurdienį Asyžiuje prasidėję atlaidai tęsis iki antradienio, rugpjūčio 2 d., vidurnakčio. Šiuo laikotarpiu Porciunkulės atlaidus, kurių teikimas Asyžiuje nenutrūksta per visus metus, Porciunkulės atlaidų dieną, rugpjūčio 2-ąją, galima pelnyti viso pasaulio parapijų ir pranciškonų bažnyčiose.
Asyžiuje atlaidų pradžios Mišioms 11 val. Marijos, Angelų Karalienės, bazilikoje vadovavo Massimo Fusarelli OFM, Mažesniųjų brolių ordino generalinis ministras, o pirmosioms vakarinėms atlaidų Mišioms vadovaus Domenico Sorrentino, Asyžiaus vyskupas. Rugpjūčio 2 dieną iškilmingas atlaidų Mišias aukos kardinolas Angelo Bagnasco, Genujos arkivyskupas emeritas.
Marijos, Angelų Karalienės, bazilika, kurios viduje yra mažutė Porciunkulės bažnyčia, bus atvira visą atlaidų laikotarpį – dvi dienas – kad piligrimai galėtų atlikti Susitaikinimo sakramento išpažintį, dalyvauti šv. Mišiose ir įžengti į Porciunkulę. Atlaidų sau ar mirusiesiems pelnymo sąlygos: nuodėmių atleidimas (išpažintis), Eucharistijos šventimas (šv. Mišios ir Komunija), tikėjimo išpažinimo atnaujinimas (Tikėjimo išpažinimo ir „Tėve mūsų“ maldos) ir malda Popiežiaus intencija ir už jį.
Antradienį, rugpjūčio 2 d., po savaitės žygio į Asyžių, pro Porciunkulės duris įžengs 40-ojo Pranciškoniškojo begalinio gėrio žygio jaunimas ir šeimos, atvykę iš visų Italijos regionų ir kai kurių užsienio šalių. Asyžiaus pranciškonų bendruomenė atlaidų proga kviečia dalyvauti ir kultūriniuose renginiuose Marijos, Angelų Karalienės, bazilikos šventoriuje.
Porciunkulė – maža IV a. Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Angelų Karalienei, dedikuota bažnyčia, 5 km nutolusi nuo Asyžiaus miesto, kurią 1209 m. šv. Pranciškus atstatė savo rankomis. Ši vieta tapo gimstančio pranciškonų judėjimo centru, liudijusiu svarbiausius Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo ir apie jį susibūrusio judėjimo įvykius – kai nekeliaudavo, Pranciškus Porciunkulėje nakvodavo, čia jis melsdavosi, mąstydavo, atgailaudavo, joje parašė pranciškonų regulą ir patyrė atlaidų malonę, joje ir mirė, Porciunkulėje ir šv. Klara pašventė gyvenimą Viešpačiui, čia užgimė primoji Pranciškaus bendraminčių brolija, vykdavo pirmosios bendruomenės kapitulos. 1216 m. popiežius šiai bažnyčiai suteikė visuotinių atlaidų privilegiją – bažnyčia tapo piligrimine vieta. XVI–XVI a., siekiant apsaugoti Porciunkulę ir kitas prie pat esančias šv. Pranciškaus gyvenimo vietas ir sudaryti sąlygas gausiam piligrimų dalyvavimui, aplink mažąją Porciunkulę pastatyta didelė Marijos, Angelų Karalienės, bazilika.
Šv. Pranciškus Porciunkulėje patyrė atleidimo malonę taip intensyviai, kad panoro visus pakviesti dalytis dvasine Dievo atleidimo ir gailestingumo patirtimi. 1216 metų naktį užėjęs į Porciunkulės bažnyčią šv. Pranciškus patyrė regėjimą – jam apsireiškė Jėzus ir jo motina Marija. Pranciškus nieko neprašė sau, vis dėlto išsakė prašymą, kad tokią atleidimo malonę ir išlaisvinančią Dievo meilę, kokias patyrė jis, galėtų patirti visi, kurie į šią bažnyčią užeis vedini noro pelnyti atleidimą ir susitaikymą su Dievu.
„Šventasis Tėve, jei Jūsų Šventenybė sutiktų, aš norėčiau, kad visiems, kurie ateina į šią bažnyčią išpažinties, deramai atgailaujantiems ir gavusiems kunigo išrišimą, būtų dovanotos visos kaltės ir bausmės danguje ir žemėje nuo krikšto dienos iki įėjimo į šią bažnyčią dienos ir valandos“, – šiais žodžiais šv. Pranciškus 1216 m. liepos mėnesį kreipėsi į ką tik išrinktąjį naują popiežių Honorijų III. Patenkinęs šv. Pranciškaus prašymą, popiežius įvedė iki mūsų dienų kasmet rugpjūčio 2-ąją švenčiamus Porciunkulės atlaidus. (SAK / Vatican News)
