S. Ševčukas. Mūsų gynėjai – nesavanaudiškumo mokytojai

198 karo dienos vaizdo žinioje ukrainietis ganytojas minėjo Charkivą, kuriam priešas smogė iš toli raketinėmis atakomis. Jis taikėsi ir į universitetą, šio milijoninio miesto mokslo, kultūros ir švietimo širdį. Rusų kariuomenė naudojasi žmonėmis ir net Zaporižios atomine elektrine tarsi skydu.

„Šį rytą dėkojame Dievui ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms už tai, kad esame gyvi, už tai, kad Ukraina ne tik atsispiria neteisingam priešui, bet ir jį nugali. Šį rytą sakome: „Ačiū tau, Dieve, tau ir mūsų kariams už tai, kad esame gyvi““, – kalbėjo S. Ševčukas.

Šios dienos vaizdo žinioje Ukrainos graikų katalikų ganytojas minėjo penktąjį Tikinčiojo socialinio vadovo priesaką dėkoti Dievui už gyvybės dovaną ir ją ginti, nuo pradžios iki galo, padėti ligoniams, silpniesiems, atstumtiesiems.

Pasak S. Ševčuko, ir pačiomis dramatiškiausiomis karo aplinkybėmis krikščionys kviečiami dėkoti Dievui už gyvybės dovaną ir ją saugoti. Taip pat ir ten, kur karas nevyksta. Didysis arkivyskupas priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog turtą pavertus stabu įsivyrauja vartotojiškumo ir atliekų kultūra, kur tarp atliekų atsiduria ir pats žmogus bei jo orumas, jei žmogus neturi galimybių vartoti. Kažkas panašaus atsitinka, jei asmens orumo matu pasirenkami malonumai, patogumai: egzistencija, kurioje yra skausmo ir kančios, tampa beverte. Šiose įsitikinimų sistemose žmogaus vertė gali tapti mažesnė už daikto ar gyvūno. Krikščionys turi išdrįsti saugoti žmogaus gyvybę nuo kiekvienos grėsmės ar ideologijos, kuri menkina jos vertę ir kartais skatina ją nutraukti abortu ar eutanazija. Viena iš tokių ideologijų yra ir vadinamasis rusų pasaulis, neigiantis ukrainiečių ir kitų tautų teisę egzistuoti, teisinantis metodišką ir žiaurų karą Ukrainoje.

*

199-osios dienos vaizdo žinioje didysis arkivyskupas S. Ševčukas citavo kitą priesaką, raginantį gerbti kūną bei ištikimybę santuokoje ar celibate, duoti gerą pavyzdį jaunuoliams. 

„Dar kartą matome, kad Dievo kvietimas tyrumui, tyrumui meilėje, tyrumui žmogiškuose santykiuose yra tiesos žmogaus gyvenime, žmogaus bendravimo tiek su savimi pačiu, tiek su Dievu ir artimu, kertinis akmuo“, – pasakė didysis arkivyskupas, pasak kurio, gerbdami šį priesaką būsime iš tiesų autentiški ir nuoseklūs.

*

200-osios dienos vaizdo žinioje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas priminė, kad šis apvalus skaičius ne vien iškalbingai byloja apie Ukrainos rezistenciją prieš Rusijos kariuomenę, karo terminologijoje terminu „Krovinys 200” vadinami žuvusieji.

Pasak S. Ševčuko, tarp svarbiausių naujienų buvo didelių teritorijų išlaisvinimas puikiu Ukrainos karių manevru. „Tačiau mes visi suprantame, kad kiekvienas toks žingsnis, kiekvienas išlaisvinimas, kiekviena mūsų žmonių džiaugsmo ašara pamačius savąją kariuomenę yra aplaistyti mūsų karių, mūsų išvaduotojų, krauju“, – pridūrė jis.

„Šį sekmadienį melskimės ir nulenkę galvas pagerbkime tuos mūsų vaikinus ir merginas, kurie, ypač šiomis dienomis, savo gyvybės kaina laisvina Ukrainos žemę iš okupantų. O praėjusią naktį ją vėl drebino Rusijos raketos, bombos ir artilerija. Per šį neteisingą karą buvo sugriauta daugiau nei 130 000 gyvenamųjų pastatų, o tai reiškia, kad per 3,5 milijono ukrainiečių liko be namų, neturi kur praleisti žiemos ir slėptis nuo šalčio. Tačiau Ukraina priešinasi, kovoja ir meldžiasi“, – rugsėjo 11 d. žinioje kalbėjo ukrainiečių ganytojas.

Jis citavo dar vieną Tikinčio socialinio vadovo priesaką – būti nesavanaudiškam, nesiekti užvaldyti to, kas man nepriklauso, neduoti ir neimti kyšių.

Nesavanaudiškumas ir altruizmas yra gyvenimo būdas, orientuotas į kitus ir į bendrąjį gėrį. Toks gyvenimo būdas labai tinka krikščionims. Dar daugiau, Viešpats moko, kad tarnaudami vargšams, ligoniams, silpniesiems, atstumtiesiems mes garbiname Dievą ir parodome kitiems tikrąjį, mus mylintį Dievo veidą. Nes nesavanaudiškumas yra ne kas kita, o priesako mylėti savo artimą praktinis įgyvendinimas.

Pasak S. Ševčuko, šio karo priežastis yra troškimas pasisavinti teritoriją ir kitas gėrybes – materialines, dvasines, intelektualines. Valstybė su kolonialistiniu mentalitetu siekia dar labiau išsipūsti, ieško naujų kolonijų, kad galėtų išspręsti savo vidines problemas. Vagystė tampa valstybinės politikos turiniu. Matėme ir kaip Rusijos kariai stengėsi pagrobti viską, ką galėjo panešti.

Krikščionys turi atsispirti tokiai nuostatai, nugalėti blogį gerumu, gerbti artimą ir tai, kas jam priklauso. Todėl taip svarbu kovoti su korupcija – asmenine ir visuomenine. Nes ji sukelia moralinę griūtį ir tuo pat metu – ištisų struktūrų griūtį. Karo sąlygomis korupcija žudo. 

„Šiandien turime kovoti ne tik už sveikus žmonių santykius, bet ir už mūsų visuomenės ir valstybės sveikatą. Todėl šiandien turime sau pasakyti: „Aš neduosiu ir neimsiu kyšių“. Tik tada galėsime iš tiesų rūpintis bendruoju gėriu“, – kalbėjo didysis arkivyskupas. Jis dar kartą kalbėjo apie krašto gynėjus: jie iš tiesų yra nesavanaudiškumo mokytojai. Nuo godaus užpuoliko jie gina tuos žmones, kurių niekada nematė, ir vienintelis atlygis jiems – tų žmonių, moterų ir vaikų, džiaugsmo ašaros, kai sako „meldėmės ir laukėme jūsų šešis mėnesius“.

„Dieve, priimk mūsų kritusius karius į savo amžinąsias rankas. Mokykimės iš jų nesavanaudiškos meilės savo tėvynei. Nėra didesnės meilės, nei gyvybę už draugus atiduoti", – meldė ukrainiečių graikų katalikų didysis arkivyskupas (RK / Vatican News)