S. Ševčukas. Jei negalvosime apie ateitį, nesiskirsime nuo vagies
188-osios karo dienos vaizdo žinioje didysis arkivyskupas priminė dar vieną A. Šeptickio nurodytą teisingos valstybės ir visuomenės principą: žvelgti ne vien į dabartį, bet ir į ateitį. Nevogti ateities iš savo vaikų. Nesunaikinti savo ir kitų talentų. Nesiekti įstatymų, kurie griauna teisingumą ir taiką.
Jei negalvosime apie ateitį, tai nedaug skirsimės nuo vagies, kuris pasisavina turtą iškart, kai tik pasitaiko galimybė. Tuo tarpu išmintingas verslininkas ar įmonės savininkas galvoja apie rytojų, mąsto strategiškai, siekia tobulėjimo. Kitu atveju jis pasmerktas žlugti, o kartu – ir savo asmeninės, ir bendruomeninės ateities griovimui. Nuodėmę ir blogį daro tas, kuris turtėja naikindamas kitų talentus, vogdamas iš kitų galimybę parodyti ir ugdyti savo gabumus. Teisingi ekonominiai įstatymai to neturėtų leisti.
„Tepadeda Viešpats išmintingai valdyti dieviškas dovanas, kurios apima ne tik materialines gėrybes, bet ir žmogaus talentus, gebėjimus, dovanas, kurias Viešpats Dievas labai dosniai padovanojo mūsų tautai. Kai mūsų talentai pražys, galėsime pasakyti, kad dedame sąžiningus savo šalies ekonomikos pamatus ir jau taika laimime karą“, – sakė S. Ševčukas.
*
189-osios karo dienos vaizdo žinioje didysis arkivyskupas citavo teisiojo metropolito A. Šeptickio patarimą vengti melo ūkinėje ir finansinėje srityse: nemeluoti apie kokybę, kai jos nėra, nenaudoti žiniasklaidos tokiems tikslams, kaip kad gaminti ir parduoti tai, ko žmonėms nereikia, taupyti ir nešvaistyti pinigų nereikalingai prabangai, atminti, kad prie mūsų gerovės prisideda kiti, padėti ne tik vargšams, bet ir gabiems.
Metropolitas A. Šeptickis primena, kad bet kurio verslininko ar finansininko gerovė yra žmonių bendradarbiavimo – didelio žmogiškųjų santykių tinklo – rezultatas. Todėl labai svarbu tuos santykius kurti remiantis pasitikėjimu. Deja, šiandien gyvename klastočių, surogatų, falsifikuojančių ir meluojančių reklamų pasaulyje.
„Tačiau mes, krikščionys, neturime teisės meluoti, ypač ekonomikoje, ir neturime teisės padirbinių vadinti originalais“, – pažymėjo S. Ševčukas. Pasak jo, būtent kokybės ir reikalingumo kriterijai rodo, ar ekonomikoje siekiame gero ir siekiame tiesos, ar mokame naudotis tuo, ką turime. Deja, kartais investuojami didžiuliai pinigai į antraeilius ir nereikalingus dalykus, į įvaizdį. Karo sąlygos verčia prablaivėti, atsiminti, kad prie mūsų turto prisidėjo kiti, šelpti vargšus ir remti gabius, kad jie įgytų žinių, ugdytų savo talentą, galėtų kurti, dirbti ir galiausiai išmintingai ir vaisingai prisidėtų prie to žmogiškųjų santykių tinklo, kurį vadiname ekonomika.
Rugpjūčio 31 d. žinioje didysis arkivyskupas S. Ševčukas atskirai kreipėsi į tuos, kuriems Viešpats suteikė muzikinių, poetinių ir kitokių panašių dovanų , – į menininkus.
„Prašau jūsų: kalbėkite per meną žmonių širdims, sakykite tiesą apie Ukrainą, apie jos dabartinį skausmą. Nes gyvenimas trumpas, o menas amžinas, sako sena patarlė. Mūsų Bažnyčia visada ir visais būdais rėmė išmintingus, talentingus žmones. Šiandien meldžiamės už jus, kad karo sąlygomis neprarastumėte savo talento, neprarastumėte tikėjimo tuo, kad Viešpats Dievas davė jums ypatingą gyvenimo misiją. Vykdykime kartu, kaip krikščionys, savo bendrą misiją – liudyti gėrį ir grožį šiame pasaulyje“, – kalbėjo S. Ševčukas. (RK / Vatican News)
