Bažnyčia nėra nei parlamentas, nei monarchija
Liuksemburgo arkivyskupas yra būsimos Vyskupų sinodo asamblėjos generalinis relatorius. Jis dalyvavo neseniai prie Romos įvykusiame svarbiame susitikime apie sinodą, kurio dalyviai parengė tikinčiųjų minčių apie sinodinį kelią apžvalgą, remdamiesi bene visų pasaulyje Vyskupų konferencijų pateiktomis vietinių Bažnyčių įsiklausymo įžvalgomis. Pastarasis dokumentas bus perduotas episkopatams ir tikinčiųjų bendruomenėms ir spalio 15 d. paviešintas Vatikane.
Įsiklausymo, kaip keliaujančios Bažnyčios metodo, ištakos glūdi Vatikano II susirinkimo dokumente Lumen gentium, priminė pokalbyje su Vatikano radiju kardinolas J.-C. Hollerichas. Jis pažymėjo, kad Bažnyčioje tikintieji nėra objektas, o subjektas. „Būdamas vyskupas, kaip galiu nuspręsti, jei nesiklausau žmonių?!” – stebėjosi kardinolas.
Anot J.-C. Hollericho, visų pakrikštytųjų įsiklausymas ir bendrystė Bažnyčios praeityje buvo kur kas akivaizdesni. Bažnyčia pirmaisiais šimtmečiais buvo kur kas sinodiškesė, nei dabar. Mums įtaką daro istorija ir istorinės struktūros. Todėl dabartiniais laikais taip dažnai girdime primenant, kad Bažnyčia nėra parlamentas ir tai yra tiesa. Bet Bažnyčia nėra nei monarchija, pridūrė pašnekovas.
Kardinolas J.-C. Hollerichas užsiminė ir apie vyskupo valdžios sampratą, atskirdamas ją nuo vyskupo autoriteto. Kai sakoma, kad vyskupas turi valdžią, remiamės klaidinga samprata. Vyskupo pareigos yra tarnystė Bažnyčiai, o tai reiškia, kad yra apvelkamas tam tiku autoritetu. Tačiau kai autoritetas paprastai sulyginamas su valdžia, tai reiškia, kad neteisingai naudojamasi autoritetu, patikino kardinolas. (SAK / Vatican News)
