Į du Sirijos vienuolynus sugrįžta gyvenimas
Deir Mar Musa bendruomenė susijusi su italų jėzuitu Paolo Dall’Oglio SJ, kuris prieš keliasdešimt metų Sirijoje atrado tūkstantmečio vienuolyno sienas, ant kurių vis dar buvo regimos viduramžius siekiančios freskos, pamilo tą vietą, nuo 1982 pradėjo lankyti ją, o vėliau subūrė bendruomenę, kuri perėmė daug rytų krikščionių išminties, darniai įsiterpė į musulmonų daugumos aplinką, bendruomenės durys buvo atviros visiems. Pats “Deir Mar Musa” vardas primena šv. Mozę Abisiną, kaip seniau buvo vadinama Etiopija, eremitišką gyvenimą pasirinkusį karaliaus sūnų.
2013 metais jėzuitas, siekęs susitikti su vienu džihadistų lyderių dėl belaisvių išlaisvinimo, dingo. Jo artimieji ir bendražygiai vylėsi, kad įveikus ISIS ir išlaisvinus jos įkaitus atsiras ir t. Paolo Dall’Oglio SJ, bet taip neįvyko. Viliamasi atrasti kūną ar gauti kitų neginčijamų įrodymų apie jo žūties aplinkybes.
Vienas iš pirmųjų bendruomenės narių yra t. Jacques’as Mouradas, jėzuito Paolo Dall’Oglio SJ bendražygis nuo 1991 metų. Nuo to laiko Deir Mar Musa vienuolyną aplankė tūkstančiai žmonių – vietos gyventojai, krikščionys ir musulmonai, katalikai ir ortodoksai, keliautojai, Dievo ieškantys žmonės, piligrimai iš kitų šalių. Bendruomenei išaugus 2000 metais t. J. Mouradas buvo pasiųstas atgaivinti kito netoliese buvusio vienuolyno – Mar Eliano (Šv. Julijono) vienuolyno prie al–Qaryatayno miesto, kuriame gyveno nemažai krikščionių. Jis šiame vienuolyne liko iki 2015 metų, kai pats buvo pagrobtas džihadistų, kurių nelaisvėje išbuvo penkis mėnesius. Džihadistų keltas pavojus, karas, bendras nesaugumas užgesino abiejų vienuolynų gyvenimą.
Vis dėlto išlikę bendruomenės nariai ir draugai nepasidavė. Kai tapo saugiau, su krikščionių iš kitų kraštų pagalba imta remontuoti abu vienuolynus: Mar Eliano vienuolyną džihadistai apgriovė su buldozeriu. 2021 metų pavasarį t. Jihadas Youssefas paskirtas Deir Mar Musa vienuolyno vyresniuoju, o šių metų vasaros pradžioje vienuolynas, kuriame be jo gyvena dar keturi vienuoliai, vėl atvėrė duris piligrimams, maldininkams ir svečiams. Nuo pavasario iki rugsėjo buvo atstatytos ir Mar Eliano vienuolyno sienos, sugražintos Šv. Julijono iš Emesos, dabartinio Homso, romėnų laikų kankinio, relikvijos.
Iškilmėje dalyvavo apie pusketvirto šimto žmonių, Damasko sirų katalikų ir Homso sirų ortodoksų metropolitai, kurie kartu vėl pašventino ir šventintu aliejumi patepė atstatytą altorių ir bažnyčios sienas. Kadaise jų vadovaujamos Bažnyčios ginčijosi dėl to, kam priklauso šis vienuolynas, bet šiandien nukraujavusi ir išblaškyta Sirijos krikščionių bendruomenė gerai supranta, kad gali išlikti tik būdama vieninga. Iškilmėje dalyvavo ir al–Qaryatayno musulmonų delegacija, kurios vadovas pakvietė krikščionis sugrįžti į miestą: iki karo jame veikė gausi parapija. Vis dėlto Mar Eliano vienuolyne bendruomeninis gyvenimas dar neatgims.
„Su įsitikinimu ir džiaugsmu pasirinkome tęsti vienuolinį pasišventinimą pagal tris prioritetus: maldą, fizinį darbą ir svetingumą, harmonijos, draugystės ir pagarbos islamui ir musulmonams, kuriuos mylime Kristaus vardu ir pagal jo meilės matą, horizonte“, – rašoma Deir Mar Musa bendruomenės laiške draugams.
„Brolis Jacques pastaruosius metus praleido Mar Musa vienuolyne, melsdamasis, dirbdamas biure ir virtuvėje, gamindamas, tarp kitko, puikias uogienes pagal Alepo tradicijas, tokias kaip rožių uogienė. Jis vykdė dvasinę ir kunigišką tarnystę tiek mūsų bendruomenėje, tiek, paprašytas, parapijose ir kitose religinėse bendruomenėse Sirijoje ar Irake“, – pasakojame tame pat laiške apie bendruomenės narių gyvenimą. (RK / VaticanNews)
