S. Ševčukas: nuo šio karo kenčia ne tik žmonės, bet ir visa, kas gyva
„Šį karą vadiname šventvagišku, tai labai didelė nuodėmė prieš Dievą ir prieš jo aukščiausią kūrinį – žmogų. Prieš pasaulį, kurį Viešpats Dievas sukūrė, kad žmogus galėtų gyventi – gyventi, o ne mirti“, – pažymėjo Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas sekmadienio vaizdo žinioje, kviesdamas tikinčiuosius dalyvauti eucharistinėse pamaldose. „Juk žinome, kad iš ten semiamės jėgų, šviesos eiti gyvenimo keliu per karo tamsybes, išlikti krikščionimis ir žmonėmis šiame nežmoniškame, Dievui prieštaraujančiame kare“, – pridūrė jis.
263–iąją karo dieną jis priminė, kad kiekvieną sekmadienį yra meldžiamasi už medikus ir kitus sveikatos sektoriaus darbuotojus, kurie, kaip kariai fronte, taip pat turi savo kovos lauką ir kovoja už žmonių gyvybes. Ir jei tarp karių yra kariuomenės kapelionų, tai tarp medikų darbuojasi ligoninių kapelionai. Kartais kariams ir medikams reikia šviesos, reikia dvasinio patarimo, kaip išlikti žmogiškais, kai tenka atsidurti prieš mirtį su ginklu rankose ar prie ligonio lovos.
Medikų darbas nėra lengvas, jo pasirinkimai gali nulemti, ar ir kaip ligonis gyvens. Ligoninių kapelionų užduotis yra padėti priimant šiuos sunkius pasirinkimus, kai kartais linkstama ieškoti pernelyg greitų ar pernelyg mechaniškų sprendimų. Šiuolaikinėje medicinoje, siekiant suderinti medicinos sprendimus ir žmogiškąjį orumą, išvystyta bioetikos disciplina. Bažnyčioje tiriama ir svarstoma, kaip medicinos praktiką derinti su didžiaisiais Evangelijos ir krikščioniškos moralės principais. Krikščioniška moralė primena, kad viskas, ką įmanoma padaryti sveikatos lauke, turi tarnauti asmeniui ir jo gyvenimui.
S. Ševčukas padėkojo Ukrainos katalikų universiteto bioetikos instituto bendruomenei už pastangas vystyti etišką medicininę praktiką. Ganytojas dar kartą priminė teisiojo metropolito A. Šeptytskio pastabą, jog viena iš giliausių žmonių žaizdų yra abipusė neapykanta, o geriausias vaistas – vienybė. „Dieve, išgydyk mūsų tarpusavio vidinės nesantaikos žaizdą. Viešpatie, tautos stiprybė yra vienybėje. Dieve, suteik mums vienybę!“, – meldė didysis arkivyskupas.
*
Lapkričio 14 dienos vaizdo žinioje S. Ševčukas minėjo vietas, kur vyksta įnirtingiausi mūšiai ar kurios buvo apšaudytos nepaisant to, kad ten nebuvo jokių karinių taikinių. Chersono išlaisvinimo džiaugsmą keičia liūdesys dėl žinių apie naujas bendras kapavietes, įvairius nusikaltimus prieš civilius. „Prašau visų jūsų maldose prisiminti ten nužudytus ukrainiečius“, – sakė didysis arkivyskupas.
Pirmadienio vaizdo žinioje jis kalbėjo apie tai, kaip Rusijos agresija palieka žaizdotus ne vien žmones, bet ir Ukrainos gamtą. Didžiuliai žemės plotai yra užminuoti ir prireiks daugelio metų, kol jie bus visiškai išvalyti. Sudegė dešimtys tūkstančių hektarų miškų ir visa tai, kas juose gyveno. Ganytojas citavo gamtininkus, kurie tvirtina, jog 83 gyvūnų ir 120 paukščių rūšių, įrašytų į krašto Raudonąją knygą, gresia išnykimas.
„Nuo šio baisaus karo kenčia ne tik žmonės, bet ir Ukrainos žemė, visa, kas gyva. Todėl sakome, kad šis karas yra itin didelis nusikaltimas prieš Viešpatį Dievą, Gyvybės davėją ir Gelbėtoją“, – pakartojo S. Ševčukas.
Svarstydamas, kaip gydyti Ukrainos ir Ukrainos žmonių žaizdas, ganytojas priminė, jog medicinos meno ir mokslo egzistavimo prasmė yra ne tiek liga, kiek kenčiantis žmogus. Kai kovojama su liga, svarbu ne vien mediko, bet ir paties ligonio pastangos: ar jis paklausys patarimų, ar pakeis gyvenimo būdą, jei to reikia išgijimui, ar turės valios daryti pratimus, kad atgautų savo kūno kontrolę? Nėra stebuklingos tabletės, kuri sugrąžintų sveikatą be mūsų pačių pastangų. Bet visų pirma reikia gyventi kuo sveikiau, kad sirgtume kuo mažiau. Visuomenė ir valstybė turi ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Visi turi išmokti laiku nuvykti pas gydytoją ir paklusti jo patarimams. „Dieve, suteik mums teisingo gyvenimo būdo išminties! Dieve, padėk gyventi taip, kad nežalotume savo ir artimų sveikatos!“, – meldė ukrainietis ganytojas. (RK / Vatican News)