Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas atidarė vienuolių susitikimą Romoje
Lapkričio 9–12 d. Romoje vyksta antrasis tarptautinis ukrainiečių vienuolijų vyresniųjų susitikimas. Jo metu turi būti parengtas veiksmų planas artimiausiai ateičiai, kai teks koncentruoti dėmesį į dvasinę ir humanitarinę pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms Ukrainoje ir užsienyje prieglobstį gavusiems pabėgėliams, bei toliau į ateitį siekianti vienuolinių bendruomenių veiklos ir plėtros programa.
Susirinkimo atidaryme dalyvavusiam Pašvęstojo gyvenimo dikasterijos prefektui kardinolui Leonardo Sandri Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas padėkojo už įvairias Šventojo Sosto iniciatyvas ukrainiečių labui. Arkivyskupas kalbėjo ir apie popiežiaus nuolatinį rūpinimąsi Ukraina. „Esame dėkingi Šventajam Tėvui ir visiems Romos kurijos darbuotojams už supratimą, kurį čia jaučiame“, – sakė jis.
Arkivyskupas priminė susirinkusiems, kad šių metų liepą Lenkijos Peremislio mieste, prie pat Ukrainos sienos, vykusiame vyskupų sinode buvo patvirtintas pastoracinis planas iki 2030 m., kuriame nubrėžtas Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios sinodinis kelias. „Norime būti Bažnyčia, kuri išgyvena pastoracinį atsivertimą, Bažnyčia, kuri ieško naujų būdų, kaip geriausiai tarnauti Dievo tautai ir būti arti tų, kuriems reikia pagalbos. Norime būti Bažnyčia, kuri gydo žaizdas, – kalbėjo arkivyskupas. – Šiandien matome, kad Dievas, sielų ir kūnų gydytojas, davė Bažnyčiai ypatingą vaistą – gyvybę teikiantį Šventosios Dvasios malonių balzamą. Šias malones, veikiančias per Bažnyčios sakramentus, mes, kaip gerasis samarietis, turime išlieti ant savo žmonių žaizdų“. Pasak arkivyskupo, Bažnyčia turi visų pirma būti artima tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami, atstumti, kurie labiausiai kenčia. Tai pirmiausia karo aukos, šalies viduje perkeltieji žmonės ir milijonai pabėgėlių, palikusių Ukrainą. Laikinojo prieglobsčio šalyse pirmiausia vietinės ukrainiečių graikų katalikų bendruomenės turi padėti pabėgėliams. „Nesvarbu, kokia kalba jie kalba ir kuo jie save laiko, reikia juos priimti kaip savo brolius ir seseris“, – pabrėžė arkivyskupas.
Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas savo kalboje Romoje priminė, kad prasidėjus karui Kyjivo katedros požemiuose dažnai nakvodavo po penkis šimtus žmonių. „Kartu su žmonėmis nakvodavo ir jų atsinešti naminiai gyvūnai – katės, šunys, papūgos, žiurkėnai, netgi žuvys akvariumuose. Bažnyčia buvo tapusi tarsi Nojaus laivu, kuris gelbsti žmones neramiame pasaulyje, viduryje mirties, kuri tyko lauke. Tomis dienomis, kai visai netoli skraidė rusų sraigtasparniai, kai nuo raketų smūgių griuvo pastatai miestex į kur skubėjo žmonės? Į savo bažnyčią. Nes jie žinojo, kad yra laukiami, kad bus apkabinti, sušildyti, pamaitinti ir paguosti“, – sakė arkivyskupas. Jis taip pat prašė niekada neužmiršti tų, kuriems šiandien sunkiausia, – okupuotų teritorijų gyventojų. Arkivyskupas sakė, kad apie juos jis asmeniškai kalbėjosi per pirmadienio susitikimą su popiežius Pranciškumi, paminėjo su tais žmonėmis pasilikusius ir herojiškai jiems tarnaujančius tėvus bazilijonus, redemptoristus ir kitus vienuolius. (jm / ugcc.va / Vatican News)
