S. Ševčukas: Kalėdas švęsime kaip Šventoji Šeima, tamsoje ir šaltyje

„Sustabdykite karinius veiksmus, nustokite mus žudyti, tai bus pirmas žingsnis link tikros ir ilgalaikės taikos“, – taip ukrainiečiai atsako į rusų kalbas apie taikos derybas. Tai priminė ir Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, Kyjive susitikęs su keliais tarptautinių katalikiškų portalų žurnalistais, kurių kelionę į Ukrainą ir Lenkiją, vykusią pastarosiomis dienomis, surengė šių dviejų šalių ambasados prie Šventojo Sosto.

Per susitikimą, prieš porą dienų vykusį didžiojo arkivyskupo namuose, mintys savaime krypo į artėjančias Kalėdas, kurios Ukrainos gyventojams bus labai sunkios. „Dabar visi klausia: ar mus aplankys kalėdinis džiaugsmas? Galime giedoti Kalėdų giesmes, ar reikia užsičiaupti ir verkti? Atsakau „Taip“, turime švęsti Kalėdas. Turime džiaugtis tuo džiaugsmo, kuris kyla ne iš profaniškų pramogų, bet ateina iš dangaus, nes švenčiame Taikos Kunigaikščio gimimą.“

Arkivyskupas pasakojo, kad sovietmečiu Kalėdų giesmės buvo protesto prieš ateistinį komunistinį režimą forma. Žmonės giedojo, kad įveiktų nerimą ir liūdesį. Šios giesmės buvo krikščioniškojo tikėjimo išraiška, buvo tarsi katechezė – pasakojimas apie Jėzaus gimimą. „Žinau, – sakė arkivyskupas, – kad kai kur mokiniai organizuojasi keliauti pas karius prie fronto linijos ir kartu su jais giedoti Kalėdų giesmes. Tokia pat šventė vyks priešlėktuvinėse slėptuvėse. Kalėdas švęsime šaltyje ir tamsoje, patirsime tą patį, ką patyrė Šventoji Šeima. Ji irgi šaltyje ir tamsoje džiaugėsi dangišku džiaugsmu.“

Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas taip pat papasakojo apie savo vaizdo žinias, kuriomis jis nuo pat vasario 24 d. kasdien palydi tikinčiuosius. Prasidėjus rusų invazijai visi buvo išsigandę ir sutrikę, po dangų skraidė rusų sraigtasparniai, aplinkui girdėjosi sprogimai. Arkivyskupas sulaukė skambučių iš viso pasaulio, žmonės klausė: ar tu gyvas? Kur esi? „Nežinojau, ką sakyti. Nežinojau, ar būsiu gyvas po dviejų valandų, tačiau pagalvojau, kad reikėtų žmonėms pranešti, jog esu gyvas“. Taip gimė mintis, kad palaikant ryšį su žmonėmis galima padėti jiems įveikti baimę ir stiprinti viltį, kuri kyla iš tikėjimo. Po poros savaičių kilo klausimas, ar verta tęsti tokias kiekvieną dieną skelbiamas vaizdo žinias. Arkivyskupas pasakojo, kad maždaug kovo viduryje jis nuvyko į Žytomyro miestą. „Vienoje parapijoje prie manęs priėjo senutė ir pasakė: „Mes gyvename nuolatinėje baimėje. Labai gerai, kad su mumis kalbate“. Bet, ponia, aš nebežinau, apie ką toliau kalbėti. „Nesvarbu, ką sakote, svarbu, kad su mumis kalbatės“. Tada supratau, kad net jei ir nežinau, apie ką kalbėti, svarbu, kad žmonės girdėtų juos lydintį Bažnyčios balsą“, – pasakojo arkivyskupas, kuris nuo pat invazijos pradžios, taigi jau beveik tris šimtus dienų, kasdien trumpa žinia kreipiasi į Ukrainos gyventojus. (jm / Vatican News)