Europos „Caritas“: žmonėms sudėtinga patenkinti net esminius poreikius
Europos Caritas perspėja, kad dabartinė pragyvenimo išlaidų krizė Europoje labiausiai palietė pažeidžiaumiausius, ypač vienišus tėvus, pensininkus, jaunimą ir pabėgėlius, kuriems tenka didžiausia infliacijos ir energijos sąnaudų našta.
Bendradarbiaudamas su Eurodiaconia, Europos Caritas paskelbė naują tyrimą, atskleidžiantį, kokį poveikį dabartinė pragyvenimo krizė daro žmonių gebėjimui patenkinti pagrindinius poreikius.
Tyrimas parodė, kad padaugėjo žmonių, ieškančių paramos iš Prancūzijos Caritas, Suomijos Caritas ir Stokholmo miesto misijų. Šveicarijoje pusė iš papildomų 40 % naudos gavėjų yra bėgantys nuo karo Ukrainoje.
Europos Caritas generalinės sekretorės Maria Nyman teigimu, vieniši tėvai, migrantų šeimos ir pabėgėliai yra grupės, patyrusios skaudžiausias krizės pasekmes. Šie žmonės jau gyveno skurde, o dabar jie susiduria su iššūkiais, kurie dar labiau apsunkina realybę.
Didėja infliacija ir kainos. Daugiau nei 90% apklaustų vienišų tėvų teigė susidūrę su skurdu dėl jų šalyse kylančių kainų. Kita krizės labai paveikta kategorija buvo vyresnio amžiaus žmonės – 75% apklaustųjų susidūrė su ekonominiais sunkumais. „Nuo pat pandemijos pradžios pastebėjome, kad daugėjo žmonių, besikreipiančių į tokias organizacijas kaip Caritas“, – paaiškino M. Nyman. Kylant infliacijai ir augant kainoms, žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičius dar labiau išaugo. Žmonės susiduria su iššūkiais tenkindami net būtiniausius poreikius: pirkdami maistą, mokėdami nuomą ir šildydami namus.
Apklausoje pažymima, kad daugiau nei 80 % respondentų susiduria su namų šildymo problemomis. Gilesnės pasekmės pasijus ateinančiais mėnesiais.
Kalbėdama apie Caritas ir Eurodiaconia pranešimus, generalinė sekretorė atkreipė dėmesį į tris sritis, kuriose daugiausia veikia organizacijos: tiekiama daugiau maisto, daugiau konsultavimo paslaugų ir prieglobsčio.
Kita vertus, Caritas taip pat stengiasi spręsti struktūrines priežastis, kad galėtų užtikrinti, kad ir politika reaguotų bei atliktų savo vaidmenį sprendžiant kai kurias iš šių problemų, pažymi M. Nyman. Daugėjant prašymų organizacijoms, tai suteikia galimybę joms plėstis.
Investicijos į socialines paslaugas yra laikomos esminiu veiksniu, padedančiu įveikti atotrūkį tarp vyriausybės ir iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria žmonės, tvirtino M. Nyman.
Šiame kontekste institucijos turi dvigubą užduotį – tiesioginė parama ir užtikrinimas, kad tokios organizacijos kaip Caritas taip pat gautų paramą savo vaidmeniui atlikti. Pagrindinės paslaugos turėtų būti prieinamos ir įperkamos, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai.
Europos Caritas generalinės sekretorės nuomone, šie socialiniai poreikiai taip pat gali būti patenkinti per finansavimą, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo arba Atkūrimo ir atsparumo priemonės paramą: „Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi oriai ir gauti reikiamą paramą“.
(DŽ/Vatican News)
