Arkivysk. S. Ševčukas: Benediktas mums buvo kaip tėvas
„Kai išgirstame žodį „Kalėdos“, širdį užtvindo švelniausi jausmai, o prieš akis iškyla gražiausi vaikystės vaizdai – žmogiška šiluma, ramybė, džiaugsmas, tėvų buvimas šalia, – kalbėjo arkivyskupas. – Kalėdos yra šeimos šventė. Deja, Kalėdos, švenčiamos karo sąlygomis, prieštarauja šiam įvaizdžiui. Šiandien Ukrainoje daug šeimų gedi dėl savo artimųjų netekties, daugybė šeimų yra išskirtos – žmonos su vaikais buvo priverstos palikti savo miestus, savo šalį, o vyrai gina tėvynę ir kovoja dėl ateities.“
Tačiau karo sąlygomis Viešpats mums atskleidžia kitą šios šventės prasmę. „Matome, kad Viešpats įžengė į žmonijos istoriją, kad atjaustų mus visus. Jis pats gimė nakties šaltyje, nes nerado vietos žmonių širdyse. Jis tapo tikru vargšu, kad dalytųsi skurdu su vargšais. Jis, istorijos Viešpats, tapo vergu, kad išlaisvintų iš vergijos visus, kuriuos engia neteisinga žmonių valdžia. Tad, nors džiaugtis karo sąlygomis žmogiškai neįmanoma, šiandien ir tarp ašarų gimsta džiaugsmas – ne žmogiškas, bet dieviškas džiaugsmas.“
„Amžinasis šlovės Karalius ateina pasidalyti amžinosiomis gėrybėmis su mumis, kurie gyvename tamsoje, be šildymo dėl raketų atakų. Jis ateina, kad pats būtų mūsų šviesa ir viltis.“ Arkivyskupas sakė, kad jam baisu pagalvojus, kaip šias Kalėdas švęs žmonės okupuotose teritorijose, kaip jas švęs tie, kuriuos rusai uždarė į kalėjimus ir kankino, kaip švęs šimtai tūkstančių žmonių, ištremtų iš savo namų. „Tačiau Viešpats gims ir tarp jų ir bus mūsų visų džiaugsmas. Taigi, nepaisant šių dramatiškų aplinkybių, pats Viešpats bus mūsų džiaugsmas, šviesa ir viltis.“
Naudodamasis proga, Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas, kreipėsi į taikoje gyvenančių šalių gyventojus su dviem prašymais. Pirmas prašymas – nemanyti, kad karas Ukrainoje yra Ukrainos karas. Tai yra karas, kuris meta iššūkį pasaulio tvarkai. Vykdomi nusikaltimai ne tik pažeidžia tarptautinę teisę, bet yra nusikaltimai prieš žmoniškumą. „Jei trečiojo tūkstantmečio pradžioje nesugebėsime sustabdyti agresoriaus – stipresnės ir didesnės šalies, kuri sąmoningai puola mažesnę ir silpnesnę kaimynę, – mūsų pasaulio civilizacijai grės rimtas pavojus“, – sakė arkivyskupas. Antras prašymas – nepavargti nuo Ukrainos. Net jei karas išnyktų iš žiniasklaidos, nebūtų nei žmoniška, nei krikščioniška užmiršti dėl karo kenčiančių žmonių skausmą. „Nepalikite mūsų vienų, nepamirškite mūsų. Negalima tylėti, kai nekaltas kraujas Abelio balsu šaukiasi Dievo.“
Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas paminėjo ir ką tik palaidotą popiežių emeritą. „Benediktas XVI man visada buvo ir bus tėvas ir krikščioniškojo gyvenimo mokytojas“, – sakė arkivyskupas S. Ševčukas ir paminėjo, kad dabartinio karo Ukrainoje pradžioje jis gavo Benedikto XVI laišką, kuriame jis išreiškė solidarumą su kenčiančiais žmonėmis, su Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčia. Arkivyskupas paminėjo ir savo susitikimą su popiežiumi emeritu lapkričio mėnesį. Tą kartą Benediktas XVI dar kartą patikino, kad jis meldžiasi už Ukrainą. „Iš tiesų Benedikto asmenyje turėjome angelą sargą čia, žemėje, ir esu tikras, kad jis ir toliau juo bus, kad jis bus kenčiančios Ukrainos užtarėjas pas Dievą“, – sakė Vatikano radijui Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas. (jm / Vatican News)
