Jordanijoje kuriamas didelis piligriminis centras
Italijos, Vokietijos, Islandijos, Prancūzijos, JAV, Kanados, Ispanijos, Slovakijos, taip pat Europos vyskupų konferencijų tarybos, Šv. Kapo ordino, Anglikonų Bažnyčios, įvairių tarptautinių krikščioniškų organizacijų delegatai didžiausią dėmesį skirs Jordanijos krikščionių situacijai – būtent todėl susitikimas ir surengtas šioje šalyje.
Susitikimas prasidės šeštadienį, sausio 14 dieną, o sekmadienį jo dalyviai lankys įvairias Amano parapijas ir dalyvaus pamaldose. Kitomis dienomis suplanuoti susitikimai su Jordanijos katalikų bendruomenės ganytojais, Jordanijos Caritas organizacijos vadovais. Numatytas apsilankymas kai kuriose šventosiose vietose – ant Nebo kalno, nuo kurio Mozė pirmą kartą apžvelgė pažadėtąją žemę ar vietą prie Jordano upės, kur pasak itin senos tradicijos, Jėzus priėmė krikštą.
Koordinacinis komitetas Šventajai Žemei Šventojo Sosto iniciatyva, buvo įsteigta 1998 metais ir yra užsibrėžęs keturgubą tikslą – melstis, dalyvauti piligrimystėje, skatinti ir būti regima. Ganytojai, dažniausiai iš Europos ir Šiaurės Amerikos, lanko Šventosios Žemės krikščionių bendruomenes, krikščionybei svarbiausias vietas, vykdo paramos projektus, kviečia savo kraštų krikščionis atvykti į Šventąją Žemę tam, kad stiprintų ir gaivintų savo tikėjimą ir tuo pat metu padėtų vietinėms krikščionių bendruomenėms, kurios priima piligrimus ir tokiu būdu išsilaiko.
Koordinacinės grupės tikslai pirmiausia yra sielovadiniai, tačiau Šventoje Žemėje neišvengiamai susiduriama su politiniais ir socialiniais klausimais, kurie šiame regione itin sudėtingi. Todėl yra parengiama ir pozicija jų atžvilgiu, tačiau niekada neišleidžiant iš akių pastoracinės perspektyvos.
Jordanijoje nuo seno gyvena kelių apeigų katalikų bendruomenės – apie 80 000 lotynų apeigų katalikų, apie 32 000 graikų apeigų katalikų, nedidelės chaldėjų, sirų ir armėnų katalikų bendruomenės. Jos sudaro nedidelę mažumą Jordanijos visuomenėje, kurioje vyrauja islamas. Prie vietinių krikščionių reikia pridėti atvykusius darbo reikalais ir ypač pabėgusius nuo karo ir islamiškojo ekstremizmo Sirijoje bei Irake.
Šių pabėgėlių situacija nėra lengva. Jordanija jiems suteikė stabilų saugumą, tačiau nėra pajėgi suteikti orias gyvenimo sąlygas: galima priminti, kad įskaičiuojant ankstesnes pabėgėlių bangas iš Palestinos, joje prisiglaudė per tris milijonus pabėgėlių. Iš Sirijos per pastarąjį dešimtmetį atvyko virš milijono asmenų. Jų išlaikymui lėšų skiria ir tarptautinė bendruomenė. Tad ir tūkstančiams atvykusių krikščionių trūksta darbo, sveikatos priežiūros, švietimo galimybių vaikams ir sau patiems. Kita vertus, jie negali sugrįžti ir savo gimtinę. Sirijos Caritas organizacijos darbuotojų ir savanorių rankos yra iš tiesų užimtos.
Kalbant apie Jordanijos Katalikų Bažnyčios gyvenimą, verta paminėti 23 nacionalinę piligrimystės dieną šį šeštadienį, sausio 13-ąją dieną. Dalyvaujant Jeruzalės lotynų patriarchui P. Pizzaballa OFM, graikų melkitų arkivyskupui Josephui Jbarai, chaldėjų, sirų, maronitų ir armėnų bendruomenių atstovams, visi Jordanijos katalikai buvo pakviesti susitikti Jėzaus krikšto vietoje. Pastaroji nuo 2015–ųjų yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, o Jordanijos karalius Abdullah II Ibn Al-Hussein nuosekliai remia pastangas šią vietą padaryti žinoma ir lankoma piligrimine vieta. Galima priminti, kad 2009 metais jis ir popiežius Benediktas XVI čia padėjo simbolinį pirmąjį statomos katalikų bažnyčios akmenį, 2014 metais šią vietą aplankė ir popiežius Pranciškus. Tačiau visai neseniai, 2022 gruodžio 26 dieną, Jordanijos vyriausybė pristatė gerokai ambicingesnį sumanymą, vertinamą dešimtimis milijonų dolerių: iki 2030 metų, kai bus minimas Kristaus krikšto 2000 metų jubiliejus, šioje vietoje pastatyti dvylika bažnyčių – katalikų, ortodoksų, protestantų, sukurti visą reikalingą infrastruktūrą piligrimams atvykti ir priimti, įskaitant muziejų bibline tematika, gražius sodus ir net nedidelį amfiteatrą renginiams. (RK / Vatican News)
