Kovo 5 d. – Maldos už lietuvius pasaulyje diena
Maldos už lietuvius pasaulyje diena, minima devintąjį kartą, kviečia „pajusti ryšį su Tėvyne ir tarpusavio bendrystę, išlaikyti viltį, įsipareigojimą tiesai, aktyviai įsitraukti į savo parapijų bei lietuviškų bendruomenių gyvenimą“, „prisiimti atsakomybę už jų ateitį, ugdyti savo tikėjimą“, – pažymėjo vyskupai. Jie prisiminė lapkričio mėnesį netikėtai mirusį LVK delegatą užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundą Putrimą, kvietė melsti Dievą už jį ir kartu prisiminti visus žemiškąjį gyvenimą baigusius tautiečius.
Metiniame pastoraciniame laiške pasaulio lietuviams jo autoriai paminėjo popiežių šv. Jono Pauliaus II ir Pranciškaus kelionių į Lietuvą ir jų raginimų aktualumą šiandien, kitas svarbias sukaktis, įskaitant istorinių LDK Gedimino laiškų popiežiui ir Vilniaus 700 metines.
Ganytojai labai karštai prašė nepavargti melstis už Ukrainą ir jos žmones, teikti jiems pagalbą: „Šiais metais melsimės ypatingomis aplinkybėmis, kai Europoje tęsiasi Rusijos agresija prieš nepriklausomą Ukrainą. Ukrainiečių kova primena mūsų tautos nueitą kryžiaus kelią, patirtas kančias. Šiandien remdami ukrainiečius mes stipriname ir savo šalies saugumą“, – pažymėjo L. Virbalas ir G. Grušas.
Arkivyskupai paminėjo visus pasaulyje katalikus įpareigojančią, eiti kartu kviečiančią Bažnyčios sinodinę kelionę: „Esame skirtingi, bet mus vienija bendras kelias, kuriuo eidami mokomės bendruomeninės įžvalgos, dalijamės patirtimi ir stengiamės atverti širdį Šventosios Dvasios dvelksmui“.
L. Virbalas SJ: įveikti atstumus, išlaikyti lietuvišką dvasią ir paveldą, savo buvimą lietuviais ir katalikais
Šių metų vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga, naujasis LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, arkivysk. Lionginas Virbalas SJ, aukojo Mišias Vatikano bazilikos grotose esančioje Lietuvių koplyčioje. Per Mišias melstasi už Lietuvą ir Ukrainą, po Mišių jų dalyviai šiuos prašymus pavedė šv. Juozapato Kuncevičiaus užtarimui prie jo kapo Šv. Petro bazilikoje. Vasario 17-ąją arkivysk. L. Virbalas Vatikano radijo studijoje išsamiau papasakojo apie savo misiją ir kaip žada įgyvendinti LVK jam pavestus naujus uždavinius. Ganytojas pažymėjo, kad jam pavestas platus darbo laukas.
Pavestas darbo laukas labai platus, tačiau labai ribotas bendradarbių skaičius: nedaug kunigų, dirbančių su užsienio lietuviais. Labai džiaugiuosi kontaktais su pasauliečiais, kurie labai nuoširdžiai organizuoja, kviečia, rūpinasi, kad būtų lietuviškos pamaldos, renginiai. Pirma reikės susipažinti, užmegzti kontaktus ten, kur dar nėra pažįstamų. Jų turiu nemažai Europoje, JAV ir Kanadoje. Jau turiu kvietimų suteikti Sutvirtinimo sakramentą.
Be abejo, galimybės ribotos, tačiau svarbu aplankyti, susipažinti, pasikalbėti, išgirsti žmonių norus, pageidavimus. Savo ruožtu, manau, kad vis labiau turėtumėm suprasti Lietuvoje, kokia didžiulę reikšmę turėjo ir turi užsienio lietuviai. Gal nepakankamai įvertinam, kad kažkaip tarsi tam tikras užsienio lietuvių atstūmimas vyksta per pilietybės klausimą, antra vertus, svarbu, kad atvažiuotų kunigai, kad būtų, kur gyvena užsienio lietuviai, pamaldos lietuvių kalba. Stengiamės tai pasiekti. Lietuviai kunigai iš Europos jau pasiekia kitų kraštų bendruomenės. Bet mūsų tikėjimas neapsiriboja vien tiktai pamaldomis – yra kur kas daugiau. Gera matyti, pvz., Osle ir kitur, kai pasauliečiai perima katechezę, rengimą pirmajai Komunijai. Manau, visi išmokom per pandemiją bendrauti per nuotolį. Tai nėra pamaldų bendravimas, bet maldos, katechezės grupės susitikimas. Atsiranda daug įvairių galimybių naudojantis technikos priemonėmis.
Jos bus vis labiau pasitelkiamos užsienio lietuvių sielovadoje?
Ten, kur įmanoma. Jos niekad neatstos Mišių, sakramentų, Eucharistijos, t. y. to, kas gyva. Bet ten, kur įmanoma, kur susiję su susipažinimu, su žiniomis, susisiekimu, pasidalijimu vienas su kitu – tai tikrai gali būti naudojama. [...]
Reikia maldos, kuri mus sujungtų, suvienytų, padėtų sunkumus ir atstumus įveikti, kad išlaikytume lietuvišką dvasią ir paveldą, savo buvimą lietuviais ir katalikais. Vienas kitą sustiprina. Žinau, kad yra gyvenančių užsienyje, kurie labai gražiai įsijungia į savo krašto parapijas ir tai yra gerai: tampa nariais tos parapijos, kurioje gyvena. Kitiems yra kažkaip sunku, kažko trūksta ir jie apsiriboja lietuviškais ryšiais ir lietuviškomis pamaldomis. Bet jei to nebūtų, tada mes tų žmonių nebepasiektume, nebegalėtume kalbėti tiems žmonėms. Manau, kad ir toliau tai yra svarbu. [...]
Jaučiu, kad bus daug susitikimų, bendravimo. Norėčiau, kad būtų dvasios, kuri uždegtų mus ir kad tie susitikimai būtų ne šiaip jau pasimatymas, o būtų impulsas, kuris padėtų žmonėms gyventi Evangelijos gyvenimą, ir aš taip pat galėčiau iš jų pasisemti užsidegimo ir tikėjimo ištvermės.
