Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (vasario 5 d.)
Vilniaus arkivyskupijoje tarnaujantiems pašvęstiesiems konferenciją vedė dominikonas kun. Bernardas Verbickas OP. Vilniaus arkikatedroje vyko Švč. Sakramento adoracija, švęstos Mišios. Arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje kalbėjo apie Bažnyčioje besitęsiantį Sinodo kelią ir jo patirtis pašvęstojo gyvenimo bendruomenėse. Pasak jo, pašvęstojo gyvenimo bendruomenės rodo sinodiškumo pavyzdį, kaip galima įsiklausyti į kitą, klausantis Šventosios Dvasios vedimo. Ganytojas taip pat priminė apie Prahoje prasidėjusį Sinodinio kelio žemyninį susitikimą ir kvietė lydėti jį užtarimo malda. Arkivyskupas baigė homiliją kviesdamas prašyti Šventosios Dvasios šviesos „sau patiems, mūsų bendruomenėms ir tiems, kurie toliau dalyvauja Sinodo procese, kad mes visi neštume šviesą į pasaulį, atspindėdami Tą, kuris yra pasaulio Šviesa“.
Kauno arkikatedroje iškilmingą Eucharistijos šventimą papildė Švč. Sakramento adoracija, Valandų liturgija, procesija su žvakėmis. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidžiaugė pašvęstojo gyvenimo dovana tokiais žodžiais: „Koks skurdus pasaulis būtų be pašvęstojo gyvenimo, be šio dosnumo ženklo, be šio meilės pertekliaus!“ Pasak ganytojo, vienuoliai ir vienuolės yra nuostabi dovana Bažnyčiai ir pasauliui, nuostabi Dievo artumo patirtis, per pašvęstojo gyvenimo žmonių konkrečią tikrovę prisiartina Dievo karalystė. Kauno arkivyskupijoje tarnauja 13-os moterų vienuolijų seserys ir 6 kongregacijų broliai vienuoliai.
Telšių vyskupijoje tarnaujantys pašvęstojo gyvenimo kongregacijų nariai rinkosi į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kur švęsta Eucharistija, vyko procesija su žibintas. Vyskupas Algirdas Jurevičius liturginiame skaitinyje nupasakotą senelio Simeono gestą palygino su pašvęstojo gyvenimo užduotimi: rodyti žmonėms Jėzų ir šlovinti Dievą. Po Mišių vienuoliai dalyvavo Kryžiaus kelio bei Kalvarijos Kalnų pamaldose, po to dalijosi pašaukimo džiaugsmu prie pietų stalo.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Kristaus Paaukojimo šventės dieną sukvietė visus vyskupijoje tarnaujančius pašvęstuosius – brolius ir seseris vienuolius, pranciškonus tretininkus, pašvęstąsias našles, pasauliečių institutų narius į susitikimą Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Meditacija pašaukimo tema su pašvęstaisiais dalijosi Šakių parapijos klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius. Vyskupas R. Norvila pabrėžė, kad pašvęstųjų pašaukimas, pasiaukojimas ir misija be galo svarbūs šių dienų pasaulyje, kuris dažnai nebeatpažįsta Kristaus, kaip savo Šviesos, kuriame daugybė žmonių gyvena taip, lyg Dievo nebūtų. Pašvęstųjų pašaukimas – liudyti maloningą ir palaimingą Dievo veikimą ir padėti atpažinti Dangaus Karalystės pradmenis šiame pasaulyje. Gyvendami kitaip nei daugelis, pašvęstieji pačiu savo gyvenimu užtikrina – Dievui nėra negalimų dalykų.
Šeštadienį Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“. Konferencijos pranešimuose aptarti ryšiai, nuo Gedimino laikų iki mūsų dienų sieję Vilnių su Krokuva, Roma, Sankt Peterburgu, Balstoge. Aptarta taip pat pranciškonų įtaka Vilniaus miesto plėtrai, dvasiniam ir kultūriniam gyvenimui. Konferenciją užbaigė diskusija apie krikščioniškąją miesto tapatybę, paveldą ir jo reprezentavimą.
Neseniai paskirtas LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ kreipėsi laišku į lietuvius, pasklidusius po visą pasaulį. Arkivyskupas pradeda laišką primindamas Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios šimtmečio sukaktį, o pasaulyje pasklidusius lietuvius jis vadina „judriąja Lietuva“. Jis patikina: „Bažnyčiai svarbūs visi lietuviai, kad ir kur jie gyventų, todėl nuo pat pradžių katalikų kunigai keliavo kartu su savo tautiečiais. <...> Gyvename pasaulyje, kuriame netrūksta iššūkių ir didelių pavojų. Visi laimėsime palaikydami vienybės dvasią bei ryšį su Lietuva, kuri tebūna visus vienodai jungianti motina“.
Paskutinį sausio sekmadienį Kaune vyko bendruomenės „Gyvieji akmenys“ surengta Atsinaujinimo diena tema „Jėzau, kas tu iš tikro esi?“ VDU Didžiojoje salėje renginio dalyviams konferenciją vedė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Tarsi reziumuodamas savo konferencijos temą „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“ kardinolas paliudijo : „Aš ieškojau ir tebeieškau Jėzaus veido“, nurodydamas paprastą ir prieinamą šios paieškos kelią: Šventąjį Raštą ir Eucharistiją. Jis taip pat pabrėžė paprasto kasdienio gyvenimo su Jėzumi vertę. Kardinolas mielai bendrauja su paprastais, taip pat sutrikusio intelekto žmonėmis, jis prieš tris dešimtmečius tapo pirmuoju „Tikėjimo ir šviesos“ kapelionu Lietuvoje. Konferenciją jis užbaigė palaiminimu ir nuoširdžiu kvietimu visą gyvenimą ieškoti Dievo. Kitą Atsinaujinimo dienos konferenciją tema „Nepatogus Jėzus“ vedė kun. Algirdas Toliatas. Jis pabrėžė, kad tik Šventoji Dvasia padeda pažinti tikrąjį Jėzų. Svečias pasidalijo ir Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčios istorija tapusia jam ir daugeliui kitų iššūkiu, drauge ir dovana. Atsinaujinimo diena užbaigta Eucharistija, kuriai vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Paskutinį sausio sekmadienį Kaune, Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje, gimimo 100-mečio proga paminėtas monsinjoras Pranciškus Tamulevičius (1923–1947–2006), visų pažinojusių šiltai vadintas „tėveliuku“, beveik 60 metų dirbęs Kauno kunigų seminarijoje, kur ėjo įvairias, taip pat ir rektoriaus pareigas, dėstė atkurtajame Vytauto Didžiojo universitete, o nuo 1953 metų iki pat mirties tarnavo ir Kauno arkikatedroje. Po padėkos Mišių dalytasi prisiminimais, kuriuose sutartinai pabrėžtas mons. Pranciškaus Tamulevičiaus švento gyvenimo liudijimas, raginta pradėti jo beatifikacijos procesą. Renginyje skambėjo P. Tamulevičiaus sukurtos giesmės.
Laikraštyje „XXI amžius“ rašyta apie praėjusį šeštadienį vykusį Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigtos Stasio Lozoraičio premijos įteikimą žurnalistei ir knygų redaktorei Reginai Pupalaigytei. Renginyje žodį taręs ankstesnis šios premijos laureatas kardinolas Sigitas Tamkevičius pajuokavo, kad sovietų valdžia padarė jį žurnalistu, o vėliau premijavo nelaisvės metais lageryje. LŽD valdybos narys Darius Chmieliauskas priminė laureatės redaguotą knygą apie diplomatą Kazį Lozoraitį ir nurodė jo žurnalistinę veiklą, kaip pavyzdį jauniesiems žurnalistams skatinti. Pokalbis su „Vilties Prezidento“ premijos laureate išspausdintas ir mėnraščio „Artuma“ vasario numeryje.
