Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčia imasi istorinės reformos
Iki šiol Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčia gyveno pagal Julijaus kalendorių, kuris dėl jame įsiterpusio netikslumo nuo dabartinio atsilieka dviem savaitėmis. Galima priminti, kad reaguojant į kalendoriaus atsilikimą nuo tikrosios laiko tėkmės, 1582 metais popiežius Grigalius XIII paskelbė kalendoriaus reformą, kuri liko susijusi su jo vardu – lotynų apeigų Katalikų Bažnyčia laikosi Grigaliaus kalendoriaus. XX amžiaus pirmoje pusėje ortodoksų pasaulyje, Konstantinopolio patriarchato iniciatyva, taip pat buvo pasiūlyta kalendoriaus reforma, panaši į Grigaliaus, tačiau jai netapati. XX amžiuje kai kurios Ortodoksų Bažnyčios priėmė peržiūrėtą Julijaus kalendorių, o dalis, įskaitant Maskvos patriarchatą, – ne. Vienas iš motyvų buvo skirtingumo nuo katalikų paryškinimas.
Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčia iki šiol laikėsi senojo Julijaus kalendoriaus, kaip ir tuo pačiu bizantiškosios liturginiu paveldu besidalijantys Ukrainos ortodoksai, iki savarankiškos Bažnyčios įsteigimo priklausę daugiausia Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai.
Svarstymai apie liturginius kalendorius vyksta ne Ukrainoje ir ne platesniame krikščioniškame kontekste. Šių svarstymų pagrindas paprastai yra ekumenizmo pažanga, Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių ryžtas atsisakyti senų tarpusavio nuoskaudų, megzti draugystės ir bendradarbiavimo ryšius. Anksčiau ar vėliau pradedama klausti, ar neverta dalintis pagrindinių visuotinių krikščioniškų švenčių – Kalėdų, Velykų ir kitų – džiaugsmu tą pačią dieną. Kita paskata yra šeimų, kurias sudaro skirtingų liturginių kalendorių bendruomenių nariai, poreikiai: šeimoms nėra lengva suderinti du kalendorius. Šie motyvai aktualūs ir Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčiai, tačiau kalendoriaus reformą neabejotinai katalizavo Rusijos pradėtas karas ir Maskvos patriarchato išreikštos nuostatos.
Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios pranešimuose ir jos didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko vasario 6-osios dienos komentare zhyve.tv laidoje nurodoma, kad jau nuo 2023 metų rugsėjo 1 d., liturginių metų pradžios, šios Bažnyčios bendruomenės bus pakviestos laikytis naujojo kalendoriaus ir jau kitas Kalėdas švęsti gruodžio 25-ąją dieną, o ne dviem savaitėmis vėliau, pagal senąjį Julijaus kalendorių. Panašiai pasistums ir visos kitos tą pačią dieną cikliškai minimos šventės ir iškilmės. Nebūtų itin prasminga, pastebėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas, pakeisti tik Kalėdų datą. Pasak ukrainiečių ganytojo, prieš kalendoriaus reformą buvo konsultuotasi su vyskupais, dvasininkais, tikinčiaisiais. Šių konsultacijų metų beveik visose vyskupijose išryškėjo didesnė parama kalendoriaus reformai, nei buvo spėta ar tikėtasi: ji siekia kone 90 procentų.
Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyskupų sinodas nurodė, kad potvarkis dėl kalendoriaus reformos galioja Ukrainos teritorijoje, o diasporos vyskupijos gali rinktis pačios. Vasario 7 dieną apie tai, kad prisidės prie kalendoriaus reformos, paskelbė visos trys graikų katalikų vyskupijos (eparchijos) Lenkijoje ir vyskupija Kazachstane. Pačioje Ukrainoje parapijoms, kurios jaučiasi dar nepasirengusios pertvarkyti savo gyvenimą pagal kitą ritmą, leidžiama, pritarus vyskupui, senojo kalendoriaus laikytis iki 2025 metų.
Liturginio kalendoriaus reformoje išimtis palikta Velykoms ir su Velykomis susijusioms kitoms pastovios dienos neturinčioms šventėms, kurios bus švenčiamos kaip seniau. Kaip paaiškino didysis arkivyskupas S. Ševčukas, tai susiję su ekumeniniais pokalbiais tarp Konstantinopolio patriarchato ir Romos apie bendrą Velykų datos nustatymą, ypač žvelgiant į 2025-uosius, kai bus minimas 1700 metų Nikėjos – pirmojo ekumeninio susirinkimo – jubiliejus. Kaip jau rašė ukrainiečių religinių žinių agentūra RISU, šiais klausimais didysis arkivyskupas kalbėjosi ir su Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios galva Epifanijumi. (RK / Vatican News)
