Migrantai: Albanijos vyskupas, būdamas 16 metų, nelegalų laivu atplaukė į Italiją
Arjanui Dodajui buvo šešiolika metų, kai 1993-iaisiais kartu su keturiasdešimčia tautiečių įsėdo į motorinę valtį ir atvyko į Italiją – savo Eldoradą, apie kurį svajojo daugelis albanų, bėgančių iš komunistinės diktatūros ir niokojančios ekonominės krizės paženklintos žemės. Po trisdešimties metų jis tapo Tiranos-Duresio arkivyskupu, vadovauja naujai pražydusiai Bažnyčiai. Arkivyskupo Arjano Dodajaus istorija iš tiesų atrodo paženklinta Apvaizdos, mus visus daug ko gali išmokyti. Išlipęs Apulijos pakrantėje, Arjanas Dodajus išvyko į Kunejų, kur, padedamas kai kurių tautiečių, pradėjo dirbti suvirintoju, sodininku, mūrininku, kas tik padėjo pragyventi.
Po kiek laiko sutiko kelis jaunuolius iš Marijos namų, Dievo Motinai itin atsidavusios maldos bendruomenės, su kuriais užgimė nuoširdi draugystė, privertusi vaikiną iš naujo atrasti draugišką Dievo veidą. „Veidas, kurį vaikystėje tik nujaučiau, matydamas savo močiutę, kiekvieną vakarą žiūrinčią pro langą į arklidę priešais namą, rankoje laikančią suvertus alyvmedžio kauliukus. Tik vėliau supratau, kad tai rožinis be religinių ženklų ir sužinojau, kad arklidės vietoje, prieš komunizmo įsigalėjimą, buvo kaimo bažnyčia. Taip pat prisimenu, kad mano močiutė atlikdama namų ruošos darbus tyliai vis kažką niūniuodavo. Tik atvykęs į Italiją atpažinau kai kurių maldų žodžius. Tai buvo būdas išlaikyti paslaptyje tai, ką ji išmoko atmintinai vaikystėje, ir taip mūsų vyresnieji perdavė mums tikrumą, kad Dievas visada yra, net kai aplinkybės verčia mus slėpti savo tikėjimą“, – pasakoja vyskupas.
Kartu su bendruomenės jaunimu, sutiktu Kunėjuje, Arjanas atranda Medžiugorję, jo susižavėjimas krikščionybe auga, kol subrandina sprendimą pasikrikštyti 1994 m. Pajutęs vienuolinį pašaukimą, prisijungia prie Šv. Kryžiaus vaikų brolijos, 2003 m. įšventinamas į kunigus. Vėliau Romoje tarnauja kaip albanų bendruomenės kapelionas, arkivyskupo George Frendo kvietimu grįžta į Albaniją kaip fidei donum kunigas, tampa arkivyskupo vikaru, o 2021 m. – jo įpėdiniu.
Albanijos Bažnyčia turi labai seną istoriją – kaimelis netoli Tiranos pavadintas Šv. Petro vardu jo apsilankymo garbei, pirmasis Duresio vyskupas buvo šv. Cesaris, vienas iš 72 Jėzaus mokinių, miręs kankinio mirtimi. Po šimtmečiais trukusios osmanų priespaudos sekė komunistinė diktatūra. Su laisve į Bažnyčią atėjus daugybei jaunų žmonių, Katalikų Bažnyčia dabar išgyvena savo pavasarį. Šalis pasižymi dialogo dvasia, brolišku bendradarbiavimu įvairiose srityse, tarp jų karitatyvinėje veikloje, padedant migrantams. Arkivyskupas A. Dodajus yra Albanijos Caritas prezidentas, kuris pastaraisiais metais susidūrė su tūkstančiais atvykėlių iš Sirijos, Afganistano, Irako. „Mūsų žmonės gerai pažįsta migracijos patirtį, deja, ji tęsiasi, pastaraisiais metais daug jaunimo emigravo svetur“, – sako vyskupas, pabrėždamas ir valdžios institucijų atsakomybę bei pareigą imtis priemonių, skatinančių jaunimą pasilikti, bei ragina investuotojus neišnaudoti žmonių, įdarbinant juos pusvelčiui. „Caritas labai padeda skurstantiems, Bažnyčia mėgina padėti kiekvienam susitikti su gyvuoju Dievu, tenkinti žmonių poreikius ir liudyti, kad Kristus yra išganymo veidas. Kaip man nutiko man, kai šešiolikos metų atvykau į Italiją ieškoti geresnio gyvenimo“, – sako arkivyskupas.
(DŽ/Avvenire)
