Mirė kardinolas K.-J. Rauberis
88 metų K.-J. Rauberis buvo santūraus gyvenimo žmogus – kunigišką ir diplomatinę tarnystę vykdė kukliai, nepastebimai, o tapęs kardinolu nepakeitė gyvenimo stiliaus – į užsitarnautą pensiją išėjęs ganytojas iki mirties tęsė dvasinę ir pastoracinę tarnystę Schönstatto Marijos vienuolėms jų namuose Ergencingene, pietvakarių Vokietijoje, Rottenburgo–Štutgarto vyskupijoje.
1934 m. Niurnberge gimęs kardinolas 1959 m. įšventintas kunigų Mainco katedroje, keletą metų tarnavo Nidos miestelio parapijoje prie Frankfurto prie Maino, 1962 m. persikėlė į Romą, čia baigęs diplomatijos studijas tapo įtakingo hierarcho, vėliau kardinolo G. Benellio, Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojo, vėliau Florencijos arkivyskupo, sekretoriumi.
Karlas-Jozefas Rauberis daugiau kaip ketvirtį amžiaus buvo Šventojo Sosto diplomatas, vadovavo misijoms Ugandoje, paskui Europoje: ėjo nuncijaus pareigas Šveicarijoje, Lichtenšteine, Vengrijoje, Moldovoje, Belgijoje ir Liuksemburge, sumaniai sprendė iškilusias problemas. Šveicarijoje nukenksmino Bažnyčios ir valstybės santykiams kenkusią įtampą Churo vyskupijoje dėl jos ganytojo vysk. Wolfgango Haaso; prisidėjo atkuriant valstybės ir Bažnyčios santykius pokomunistinėje Vengrijoje; Briuselyje, įsteigus Šventojo Sosto atstovybę prie ES, padėjo suderinti dviejų Šventojo Sosto diplomatinių misijų Belgijos teritorijoje darbą.
Nuo 1990 iki 1993 m. K.-J. Rauberis ėjo Popiežiškosios Bažnyčios akademijos pirmininko pareigas. Jį vyskupu konsekravo popiežius šv. Jonas Paulius II, o 2015 m. popiežius Pranciškus už nuopelnus Bažnyčiai paskyrė jį kardinolu.
Kardinolo laidotuvės įvyks Romoje. Data dar nepaskelbta. Jo žemiškieji palaikai bus palaidoti Vatikane esančiose vokiečių kapinėse Campo Santo Teutonico, kuriose yra jo tėvų kapas. (SAK / Vatican News)
