Atvelykis Ukrainoje. „Viešpatie, mums labai reikia tavo taikos“

„Šiandien girdime kiekvienam iš mūsų skirtą gilų ir galingą kvietimą pamatyti prisikėlusį Išganytoją, jį paliesti ir su juo susitikti, kad mūsų baimė virstų tikru velykiniu džiaugsmu.“ Komentuodamas pagal Rytų Bažnyčių tradiciją švęsto antrojo Velykų sekmadienio Evangeliją, pasakojančią apie Kristaus prisikėlimu abejojusį apaštalą Tomą, arkivyskupas klausė, kodėl apaštalas Tomas nepatikėjo kitų apaštalų liudijimu, kad Kristus tikrai prisikėlė. Ko jam trūko? Tomui neužteko išgirsti apie prisikėlimą, jam reikėjo asmeninės patirties, jam reikėjo susitikti su prisikėlusiu Kristumi. Sutikęs jį asmeniškai, palietęs jo žaizdas Tomas tarsi atgimė misijai, kuri jo laukė, ir galėjo sušukti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“

Pasak Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovo, ir Bažnyčia yra pašaukta ne tik perduoti žinią, ne tik informuoti, kad Kristus prisikėlė ir yra su mumis, bet ji turi perduoti ir patį Prisikėlusįjį. Kiekvieną kartą, kai dalyvaujame Dieviškojoje liturgijoje, mes ne tik girdime apie Jėzų, bet jį priimame esantį Eucharistijos sakramente.

„Šiandien mes prašome: Viešpatie, ateik pas mus! Įkvėpk mums savo Dvasią. Paskelbk mums savo ramybę! Gaivink mus savąja taika, apie kurią esame daug girdėję, bet kurios šiandien mums labai reikia! Jėzau, ateik pas mus šiandien! Pripildyk mus savo dvasios ir galios, kad šiuo Velykų laikotarpiu galėtume kartu su apaštalu Tomu ir su visais tavo mokiniais danguje ir Žemėje tarti: mano Viešpats ir mano Dievas.“ (jm / Vatican News)