S. Ševčukas: karas baigsis, paskutinį žodį tars taika ir gyvenimas
Rytų krikščionys per Velykas vieni kitus sveikina žodžiais: „Kristus prisikėlė, tikrai prisikėlė!“ Kokią reikšmę šis pasveikinimas turi jau daugiau nei metus trunkančio karo kontekste? Šie žodžiai nėra tik paprastas pasisveikinimas, bet krikščioniškojo tikėjimo skelbimas, atsakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, kad šis sveikinimas susideda iš dviejų dalių: pirmoji – tai tarsi informacijos apie prisikėlimo įvykį perdavimas, o antroji – tai tikėjimo prisikėlimu skelbimas. Šiandien ukrainiečiai dalijasi šia žinia iš savo dabartinės tragiškos patirties perspektyvos. „Kristus iš tiesų prisikėlė. Jis yra su mumis, Jis yra mūsų atsparumo ir vilties šaltinis, vilties dėl ateities, vilties, kad vieną dieną šis karas baigsis, ir tada mūsų istorijoje paskutinį žodį tars taika, gyvenimas ir prisikėlimas.“
Ukrainos žmonėms labai svarbu, kad jie nėra plikti vieni su savo kančia, sakė arkivyskupas, pabrėždamas, kad šia prasme yra labai svarbūs popiežiaus žodžiai, skiriami ne tik Ukrainos žmonėms, bet visam pasauliui. „Kiekvieną kartą, kai jis kalba pasauliui apie Ukrainoje vykstančią tragediją, mums jo žodžiai yra gyvybiškai svarbūs, – kalbėjo S. Ševčukas. – Dėl pasaulinio solidarumo mes sugebėjome atsilaikyti prieš šio karo padarinius. Už tai esame dėkingi Dievui ir Šventajam Tėvui. Humanitarinė krizė, kurią išprovokavo karas, yra didelė, bet suvaldoma. Niekas Ukrainoje nemirė nuo bado, troškulio ar šalčio. Yra įmanoma teikti pagalbą tiems, kurie yra Rusijos invazijos aukos. Taigi kiekviena malda, kiekvienas Šventojo Tėvo kreipimasis į pasaulį mums yra gyvybę teikianti žinia.“
Popiežius ragina ieškoti taikių karo sprendimo būdų. Ar įmanoma pasiekti karo pabaigą tarpininkavimu ir derybomis, o ne ginklais? „Mes meldžiamės už taiką, – atsakė arkivyskupas. – Mes kovojame už taiką. Žinoma, žodis „taika“ skamba kaip stebuklas, nes dabar nesimato jokios perspektyvos, kad būtų tuoj pat nutraukta ugnis. Tačiau mes tikime, kad stebuklų būna.“ Pokalbyje užsiminta ir apie popiežiaus Pranciškaus dažnai keliamą balsą dėl branduolinių ginklų pavojaus. Pasak arkivyskupo, kai nepaisoma tarptautinės teisės, niekas pasaulyje negali jaustis saugus. Labai liūdna, kai matome dabar vykstantį nesantaikos eskalavimą ir militarizaciją. Popiežius Pranciškus vienintelis šiandien sako pasauliui: „Sustokite. Nenaudokite branduolinių ginklų kaip argumento“. Negalima šantažuoti, gąsdinant branduoline galia.
Toliau pokalbyje su Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovu pereita prie tikinčiųjų bendruomenės gyvenimo dabartinėmis sunkiomis sąlygomis. Pirmiausia paminėta, koks šiandien svarbus moterų vaidmuo. Arkivyskupas paaiškino, kad Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios dvasininkų didžioji dalis turi šeimas, todėl kunigo žmonos vaidmuo parapijos bendruomenėje yra labai svarbus. Labai dažnai žmonės pirmiausia kreipiasi į kunigo žmoną. Karo sąlygomis ypatingai atsiskleidžia Bažnyčios kaip motinos vaidmuo. Motina, mokytoja, globėja – tai Bažnyčios ikonos šiandieninėje Ukrainoje.
Arkivyskupas S. Ševčukas sakė, kad karo žiaurumų priblokštiems ir visokeriopus sunkumus kenčiantiems žmonėms labai reikia palaikymo ir palydėjimo. Šiandien Ukrainoje yra daug atsivertimų į tikėjimą, nes žmonės ieško gilios dabartinių įvykių prasmės. Žmonės klausia, kodėl tai vyksta, ką reikia daryti, ar tai, kas daroma, yra teisinga. Labai dažnai į šiuos klausimus įmanoma atsakyti tik tada, kai klausomės Dievo žodžio, kai esame bendruomenės nariai, kurie gyvename ta žinia, ta gerąja naujiena, kurią skelbiame kiekvieną dieną.
Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas pokalbį užbaigė velykiniais sveikinimais: „Iš Ukrainos, iš sostinės Kijevo, skelbiame žinią: „Kristus prisikėlė. Jis tikrai prisikėlė!“ Kristus yra su mumis. Mes tikrai turime viltį, nes dalyvaujame jo prisikėlime.“ (jm / Vatican News)
