Velykų iškilmės Jeruzalėje prie tuščio kapo
Pastarosiomis savaitėmis ir per pačią Didžiąją savaitę Jeruzalės mieste ir visoje Šventojoje Žemėje įvyko keli teroristiniai išpuoliai, taip pat buvo išniekti krikščionių maldos namai. Užsimindamas apie tai savo homilijoje patriarchas kalbėjo: „Gyvename smurto ir mirties laikais, matome nepasitikėjimą įvairiose mūsų šalių socialinio, politinio ir religinio gyvenimo srityse. Smurtas prieš mūsų maldos vietas ir simbolius yra tik viena iš mūsų laikams būdingo ir visur paplitusio smurto apraiškų“. Pasak patriarcho, šiandien Šventosios Žemės krikščionys savo širdyse jaučia tą patį pasimetimo jausmą, kurį jautė Evangelijos minimos moterys bei Jėzaus mokiniai po to, kai jų Mokytojas buvo nukryžiuotas. Šventojoje Žemėje, kaip ir daugybėje kitų pasaulio vietų, tikrovė mums kalba apie mirtį ir nesėkmę. Esame verčiami manyti, kad negali būti jokios kitos ateities, kaip tik dramatiška šių laikų įtampa, kad nėra prasmės kalbėti apie viltį, jaučiame, kad nežinome, ko tikėtis.
„Būtent todėl šiandien mes atėjome čia, prie Kristaus kapo. Mums reikia vėl išgirsti tą žodį, kuris pažadina mūsų širdyse meilę, sukūrusią mus gyvenimui ir tikėjimui, – kalbėjo arkivyskupas Pizzaballa Velykų sekmadienio rytą. – Kaip mokiniams Petrui ir Jonui, mums reikia vėl įžiebti savyje tą meilę, kuri skatina mus bėgti prie Kristaus kapo, išdrįsti atkurti nutrūkusius santykius, gydyti sužeistas draugystes, stengtis pasitikėti nepaisant išdavysčių, patirti gydančią atleidimo galią, kurti grožio ir ramybės kontekstus, gydyti savo širdis nuo neapykantos ir nuoskaudų, skatinti pasitikėjimą“.
„Šiandien čia, dar kartą priešais šį tuščią kapą, atnaujiname troškimą pasikliauti Jėzaus meile, nebijoti mirties, bet būti čia, Šventojoje Žemėje ir pasaulyje, gyvybės, meilės, atleidimo ir vilties kūrėjais.“ (jm / Vatican News)
