Medžiugorjė – ne šventovė, bet, kas atvyksta iš pamaldumo, sulaukia malonių
Katalikų Bažnyčia nori, kad būtų surasti bendri kriterijai, kuriais remiantis būtų galima tirti visus pranešimus apie apsireiškimus, sakė arkivyskupas A. Cavalli. Jis paaiškino, kad šiuo tikslu ir buvo Vatikane įkurta observatorija, kurios užduotis atidžiai išnagrinėti liudijimus apie galimus apsireiškimus. Taip pat svarbu padėti tikintiesiems, kurie nežino, kaip reaguoti į žinias apie galimus ar tariamus antgamtinius reiškinius. Pasak arkivyskupo, visiškai suprantama, jog žmonės nori, kad jiems kažkas pasakytų, ar tie dalykai turi ypatingą dvasinį turinį, ar ne.
Kalbėdamas apie liudijimus apie Bažnyčios nepripažintus apsireiškimus Medžiugorjėje arkivyskupas A. Cavalli sakė, kad jau senokai buvo pradėta juos tirti, tačiau kol kas nėra informacijos apie šio tyrimo eigą. Paklaustas apie popiežiaus požiūrį į Medžiugorję, arkivyskupas sakė, kad Pranciškus džiaugiasi, kad tai yra maldos vieta. Vis dėlto, skirtingai nei Lurdas ar Fatima, Medžiugorjė turi tik paprastos parapijos statusą. Nei vietos vyskupas, nei popiežiaus kol kas nemano, kad jai turėtų būti suteiktas šventovės statusas. Tačiau Pranciškus jau 2019 m. panaikino iki tol buvusį draudimą rengti oficialias piligrimines keliones į Medžiugorję. Tad dabar tikinčiųjų grupes gali oficialiai lydėti kunigai ir vyskupai.
Apaštališkasis vizitatorius Medžiugorjės parapijoje arkivyskupas Aldo Cavalli taip pat pasakojo, kad jis palaiko draugiškus santykius su visais Medžiugorjės „regėtojais“ – tai yra dabar jau maždaug šešiasdešimtmečiais asmenimis, kurie teigia, kad vaikystėje ar paauglystėje yra regėję jiems apsireiškusią Dievo Motiną, o kai kurie tuos regėjimus turi iki šiandien. Arkivyskupas su jais dažnai kalbasi, priima jų kvietimus arba pats juos pasikviečia į namus. Su šiais žmonėmis jis kalbasi apie paprastus kasdienius dalykus, apie šeimą ar sveikatą, tačiau apie tariamus jų regėjimus nesikalbama. Jie yra paprasti žmonės, kaip visi kiti, sakė arkivyskupas. Pasak jo, čia ir glūdi paralelė su Lurdu ar Fatima, kur irgi Dievo Motiną regėjo paprasti, normalūs vaikai.
Tie, kurie atvyksta Medžiugorję kaip turistai ar iš smalsumo, čia nieko neranda. Tačiau kas kita, kai žmonės atvyksta iš pamaldumo. „Kiekvienas, kuris atvyksta čia melstis, patenka į malonės vietą, – sakė arkivyskupas A. Cavalli. – Medžiugorjėje vyksta tie patys dalykai kaip ir bet kurioje kitoje parapijos bažnyčioje. Tačiau dauguma piligrimų išvyksta su pasiryžimu, kad grįžę namo gyvens kitokį gyvenimą nei iki tol, nes šioje vietoje yra kažkas, kas juos skatina tai daryti.“ Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Medžiugorjėje subrendo daug pašaukimų į kunigystę, pašvęstąjį gyvenimą. Taip pat yra žinių apie ligonių pagijimus. Arkivyskupui didelį įspūdį palieka kasmet Medžiugorėje rengiami Tarptautiniai jaunimo festivaliai (Mladifest), kurie kiekvieną vasarą sutraukia dešimtis tūkstančių jaunų žmonių iš viso pasaulio.
Medžiugorjė yra viena didžiausių katalikų piligrimystės vietų pasaulyje, gerai žinoma dėl tariamų Švč. M. Marijos apsireiškimų, prasidėjusių 1981 m. Šventasis Sostas kelis kartus tyrė šį reiškinį. Paskutinį ir kol kas išsamiausią tyrimą 2010–2014 m. atliko kardinolo Camillo Ruini vadovaujama komisija. Tyrimo rezultatai dar nepaskelbti. 2017 m. popiežius Pranciškus pasiuntė į Medžiugorję savo specialųjį pasiuntinį – apaštališkąjį vizitatorių. Jo užduotis užtikrinti piligrimams su Bažnyčios mokymu suderinamą dvasinį palydėjimą. Iš pradžių šios pareigos buvo patikėtos lenkui arkivyskupui Henrykui Hoseriui, o nuo 2021 m. jį pakeitė italas arkivyskupas Aldo Cavalli. (jm / Vatican News)
