Misionieriškumas – matyti tuos, kurie yra arti, ir tuos, kurie yra toli
„Susirinko Popiežiškųjų misijų draugijų direktoriai iš 110 pasaulio šalių. Aš dalyvauju kaip Lietuvos atstovas. Nuo 2019 m. Popiežiškosios misijų draugijos veikia ir Lietuvoje. Lietuvos vyskupų konferencijos siūlymu buvau paskirtas nacionaliniu direktoriumi. Romoje vykstančioje asamblėjoje dalyvauja direktoriai ir iš tų šalių, kurios tradiciškai yra krikščioniškos, – iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, bet taip pat iš tų šalių, į kurias krikščionių tikėjimas atėjo neseniai. Toms Bažnyčioms dar šiek tiek sudėtinga savarankiškai vaikščioti, dėl to joms yra skiriama Misijų sekmadienio rinkliava iš viso pasaulio, pagal projektų sąrašą, kurį mes priimame ir patvirtiname per šitą sutikimą.“
Matyti artimus ir tolimus
„Misionieriškumas Europoje, Amerikos ir Azijoje šiek tiek kitaip suprantamas, bet yra bendras pagrindas – kad Bažnyčia iš prigimties yra misionieriška. Reikia pusiausvyros. Negalima žiūrėti tik į tolimuosius kraštus, naudojant seną apibūdinimą, kad misijų kraštai – tai tik tie, kur vaikai neturi ką valgyti, miršta iš bado. Reikia pusiausvyros žiūrint ir į mūsų Bažnyčią – matyti ne tik Lietuvą su savo poreikiais. Lietuva yra svarbi ir mes turime atnaujinti evangelizaciją Lietuvoje, tačiau kartu turime matyti ir pasaulio poreikius, kur mes galime prisidėti. Tai ir yra iššūkis – žiūrėti toli, bet taip pat žiūrėti arti.“
Lietuviai misionieriai
„Aš kaip salezietis galiu paliudyti, kad ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir po karo buvo apie penkiasdešimt lietuvių saleziečių, kurie siųsti į misijas Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Man teko garbė susipažinti su kun. Pranu Gavėnu SDB, kuris daug metų redagavo „Saleziečių žinias“ ir buvo misionierius Brazilijoje. Šiuo metu lietuvių misionierių kunigų ar pasauliečių gal nėra daug užsienyje, bet tai nereiškia, kad Lietuvos Bažnyčia turi būti abejinga. Ką aš galiu padaryti? Visų pirma turiu suprasti, kad gyvenu savo tikėjimu ne tik kai asmeniškai dalyvauju Mišiose ir meldžiuosi, bet ir kai išeinu iš savo kambarėlio, kažką darau kaip savanoris, tarnauju savo aplinkoje. Tai ir yra misionieriškumo skatinimas. Taip pat tuomet, kai apie save galvoju, kad esu ne tik Lietuvos Bažnyčios narys, bet ir Kristaus Bažnyčios narys. Ir čia, manau, yra ta sritis, kurioje galima augti.“
(jm / Vatican News)
