Motina Elisa Martinez – pirmoji Apulijos palaimintoji
Beatifikacijos Mišioms Leukos Švč. M. Marijos de Finibus Terrae (lot. – „Žemės pakraščio”) bazilikos aikštėje, kuri yra Italijos pusiasalio „kulno“ piečiausiame punkte tarp Adrijos ir Jonijos jūrų, vadovavo kardinolas M. Semeraro.
Motina Elisa Martinez (1905–1991) gimė XX a. pradžioje Galatinoje, Lečės provincijoje, ir mirė Romoje, po beveik devyniasdešimties pasiaukojimo Dievui ir artimui metų, vykdydama Viešpaties planus su atkaklia krikščioniška viltimi ir didžiadvasiška meile.
Baigusi mokslus įstojo į Gerojo Ganytojo meilingosios M. Marijos seserų kongregaciją, davė įžadus, darbavosi mergaičių ugdymo mokykloje, tačiau susirgusi buvo atleista iš vienuolyno ir sugrąžinta į tėvų namus. Vietos vyskupui pritarus, 1941 m. įsteigė naują vienuolinę Leukos Švč. M. Marijos dukterų kongregaciją ir nubrėžė pagrindines veiklos kryptis: paauglių formacija, vaikų ugdymas, vienišų motinų globa ir tarnystė parapijose.
Steigėja įkūrė daug vienuolių bendruomenių visoje Italijoje, Belgijoje ir JAV, nepaisant silpnos sveikatos nepailstančiai keliavo į užjūrius, aplankydama Indiją, Filipinus ir Australiją. Steigėjos aktyvizmą Vatikanui apskundė kai kurios vienuolės, tačiau popiežiai Pijus XII, Jonas XXIII, Paulius VI ir Jonas Paulius II drąsino motiną Elisa Martinez tęsti darbščią tarnystę.
Palaimintoji stiprino tikėjimą pamaldžiu pasiaukojimu Švč. Sakramentui, visiškai pasikliovė Apvaizda iš gilaus įsitikinimo, kad Dievas leis įgyvendinti savo planus jai, su pasiaukojimu parėmė daugybę stokojančiųjų, daug keliavo nepabūgusi sunkumų ir pavojų, nesmerkė ir nekeršijo ją apskundusioms seserims, o pamaldžiai joms atleido. (SAK / Vatican News)
