Seksualiniai išnaudojimai Ispanijoje: sielovadai nėra senaties
Susitikime tema „Nepilnamečių apsauga: einame toliau“, įvykusiame Ispanijos vyskupų konferencijos centre Madride, pristatyta „Instrukcija apie seksualinius išnaudojimus“ pakeis atskirų vyskupijų ir pačios Ispanijos vyskupų konferencijos ankstesnes procedūras, įdiegtas prieš keliolika metų. Į ją įtrauktos naujausios normos, kaip kad 2023 metų kovo mėnesį po bandomojo laikotarpio papildytos ir patvirtintos procedūros, numatytos popiežiaus Pranciškaus apaštališkajame laiške motu proprio forma „Vos estis lux mundi“. Dabartinė „Instrukcija apie seksualinius išnaudojimus“ galios visai Bažnyčiai Ispanijoje, panaikins sumaišties riziką, kuri galėjo atsirasti dėl normų skirtingumo, sustiprins teisines garantijas. Instrukcijoje aprašomos visų proceso pusių teisės, bet ypatingai pabrėžiamas dėmesys aukoms: įvairiuose tyrimo ir sprendimo etapuose joms yra užtikrinama galimybė gauti pagalbą, taip pat gauti informaciją apie jų skundo nagrinėjimo eigą, pradžią ir pabaigą, reaguoti ir papildyti. Įrodytiems nusikaltimams numatytos griežtos bausmės. Instrukcijoje taip pat įtvirtintos viešumą bei skaidrumą tikinčiųjų bendruomenės bei visos visuomenės atžvilgiu užtikrinančios normos, pabrėžiama privaloma pareiga informuoti ir bendradarbiauti su valstybės teisėsauga tais atvejais, kai nustatomas nepilnamečio išnaudojimas arba yra pagrįstų motyvų taip manyti. Ispanijos teritorijoje yra virš 200 specialių ofisų ir kitų punktų, kur galima pranešti apie senus ir naujus išnaudojimo atvejus.
Antroje susitikimo dalyje pristatyta ataskaita Para dar luz („Kad būtų apšviesta”), kuri pristato pirmąją nacionalinio lygmens apžvalgą apie seksualinius išnaudojimus bažnytinėje aplinkoje Ispanijoje: ji susumavo jau anksčiau paskelbtus duomenis, bet taip pat pabrėžė, kad nėra galutinė ir, gavus naujų žinių, bus pildoma.
Pirmoje ataskaitos dalyje yra pristatomi visi Ispanijos vyskupijų, vienuolinių kongregacijų, Ispanijos vyskupų konferencijos paskelbti protokolai, parengti su psichologais, pedagogais ir kitais specialistais, kad bažnytinė aplinka būtų kuo saugesnė vaikams, kad iš anksto būtų užkirstas kelias tokiam elgesiui, kuris gali atvesti prie seksualinio išnaudojimo. Antroje dalyje surinkti visi svarbesni pastarųjų dešimtmečių bažnytinės teisės dokumentai, popiežiškieji ir nacionaliniai, kuriais vadovautasi seksualinių išnaudojimų bylose. Trečioje dalyje pateikiami statistiniai duomenys apie seksualinių išnaudojimų nusikaltimus, apie aukas ir išnaudotojus.
927 aukos nurodė, kad 1945–2022 metų laikotarpiu, būdamos nepilnametės, iš 728 asmenų patyrė lengvesnio ar sunkesnio laipsnio seksualinį išnaudojimą bažnytinėje aplinkoje Ispanijoje. Virš 82 procentų aukų yra vyriškos giminės. 328 išnaudotojai buvo kunigai, 208 vienuoliai, 92 pasauliečiai. Apie dvidešimčia atvejų aukos negalėjo nurodyti išnaudotojo statuso. 75 procentai išnaudojimų įvyko iki 1990 metų, todėl dauguma aukų yra brandaus amžiaus žmonės, o kone du trečdaliai įvardintų išnaudotojų jau yra mirę.
Ispanijos vyskupų konferencijos surengtame susitikime dar kartą paprašyta išnaudojimų aukas atsiliepti, net jei pagal baudžiamąją teisę yra sukakusi senatis, o jų skriaudiko galbūt jau nebėra tarp gyvųjų. Bažnyčios perspektyva ne vien juridinė, bet sielovadinė – ji nori pripažinti klaidas, nusikaltimus, sukeltą skausmą, padarytą žalą, pasiūlyti susitikti, išklausyti, palydėti, susitaikyti bei padėti išgyti. Sielovadinėje perspektyvoje nėra senaties ir Bažnyčia nori, kad niekada nepasikartotų tai, kas įvyko. (RK / Vatican News)
