Būsimasis kardinolas G. Ryś: ne masinė katalikybė, bet susitikimas su Kristumi
Bažnyčios tikslas – skelbti Evangeliją. Ji egzistuoja dėl evangelizacijos. Pasak arkivyskupo žodis „evangelizacija“ neapsiriboja vien Bažnyčios vidiniais reikalais, kurie jai vienai ir terūpi. Evangelizacija – tai susitikimo su pasauliu erdvė. Tad, kai kalbama apie evangelizaciją, kalbama apie to susitikimo formas ir būdus; kalbama apie išėjimą į pasaulį, Bažnyčios atsivėrimą pasauliui ir dialogą.
Aptardamas Bažnyčios Lenkijoje padėtį arkivyskupas sakė, kad reikėtų su tam tikra distancija žvelgti į tą praeitį, kuriai buvo būdinga masinė katalikybė. Žmonių tikėjimas turi remtis religine patirtimi, kuri yra susitikimas su konkrečiu Asmeniu. Tas Asmuo yra Jėzus Kristus. Reikia pereiti nuo kultūrinės katalikybės prie asmeniškai pasirinkto tikėjimo, grindžiamo santykiu.
Pasak arkivyskupo, turi pasikeisti ganytojų mąstymas. Visai nereikia „atrasti Ameriką“, bet gana atidžiai įsiklausyti į tai, ko moko popiežiai Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir Pranciškus. Naujoji evangelizacija – tai eiti su Evangelija pas tuos, kurie yra pakrikštyti, bet šis faktas jų gyvenime nustojo būti svarbus. Naujoji evangelizacija reikalinga ypač ten, kur atrodo, kad viskas yra krikščioniška, kad visa visuomenė turi krikšto metrikas, kad visa kultūra yra krikščioniška. Reikia kelti klausimą, kokia asmeninio tikėjimo patirtis slypi už to fasado.
Būsimasis kardinolas priminė, kad pastarųjų dešimtmečių popiežiai labai daug dėmesio skyrė naujosios evangelizacijos tematikai, o popiežius Pranciškus naujosios evangelizacijos sąvoką papildė „pastoracinio atsivertimo“ sąvoka. Tai įsitikinimas, kad būtina atsisakyti siekimo užkonservuoti Bažnyčios būklę tokią, kokią turime, bet reikia imtis misionieriškos veiklos. Negalime tenkintis tuo, ką turime, bet reikia išeiti pas žmones, ypač pas tuos, kurie dar neseniai priklausė Bažnyčiai, o šiandien, nors yra pakrikštyti, tačiau praktiškai jau nebepriklauso. Pasak arkivyskupo būtent apie tai kalbama Evangelijos pagal Matą dešimtajame skyriuje, kai Jėzus, siųsdamas savo mokinius į misiją, prašo eiti ne pas pagonis, bet pirmiausia ieškoti pražuvusių Izraelio namų avių.
Pokalbėje su būsimuoju kardinolu Lodzės arkivyskupu Grzegorzu Ryś užsiminta ir apie Lenkijoje dalies visuomenės ir tikinčiųjų bendruomenės kritikuojamus pernelyg stiprius Bažnyčios vadovų ir politinės valdžios tarpusavio ryšius. „Altoriaus ir sosto sąjunga“ – tai iš tiesų lenkų sąmonėje labai įsitvirtinusi klišė. Sekmadienį, liepos 9 d., Čenstakavos šventovėje įvyko daug žmonių papiktinęs įvykis, kai pagrindinės politinės partijos vadovas prieš pat Mišias vykdė rinkiminę agitaciją, o nė vienas iš dalyvavusių vyskupų neprotestavo. Tad kokia turėtų būti Bažnyčios pozicija politikos atžvilgiu? „Bažnyčia turėtų plėtoti ne politines, bet evangelines priemones: skelbti Žodį, švęsti sakramentus, kurti bendruomenę ir daryti artimo meilės darbus. Būtent tuo ir remiasi Bažnyčia. Ir jei kas nors nenori to daryti, o tik žvelgia į politinę valdžią, siekdamas saugumo jausmo, tas labai klysta“, – atsakė būsimasis kardinolas. (jm / KAI / Vatican News)
