Marijos apsireiškimai autentiški ar ne?
Naujoji observatorija tai – studijų komisija, ja nenorima pakeisti vyskupijų veiklos, o padėti joms, palaikyti. Kunigas Stefano Cecchinas yra Popiežiškosios tarptautinės Marijos akademijos prezidentas, kurioje praėjusių metų balandį savo veiklą pradėjo Marijos apsireiškimų ir mistinių reiškinių observatorija.
Akademijos uždavinys – pasiūlyti sveiką mariologinę formaciją, atsižvelgiant į sveiką liaudies pamaldumą.
Šiomis dienomis kalbant apie apreiškimus, bent jau Italijoje, pirmoji mintis kyla apie Trevignano Romano, kur Dievo Motina kiekvieno mėnesio trečią dieną pasirodydavo tariamai regėtojai. Siekdamas gerai ištirti šį reiškinį, Civita Castellana vyskupas Marco Salvi sudarė komisiją, tuo pačiu patardamas nedalyvauti kasmėnesiniuose susirinkimuose.
Pasak kunigo S. Cecchino, jų observatorija neturi nieko bendra su pačiu reiškiniu. Tai tarpdisciplininė institucija, kuri tiria, renka medžiagą ir leidžia ją apdoroti vietinių komisijų nariams. Tai šiek tiek panašu į kas vyksta medicinos universitetuose: fakultetas moko, tačiau gydymą teikia ligoninė. Observatorija yra fakultetas, vyskupijos yra ligoninės.
Vien Italijoje šiuo metu tiriama apie šimtas apsireiškimų. „Dirbame, kad padėtume žmonėms kritiškai suvokti šiuos reiškinius, – tęsia brolis pranciškonas S. Cecchin – ir išmokti apsiginti nuo tų, kurie nori manipuliuoti jų tikėjimu. Ypač pastaruoju metu susiduriame su mistiniais reiškiniais, kuriuose nagrinėjamos temos, nebūtinai tampriai susijusios su evangeline žinia, kuri yra džiaugsmo skelbimas, pripažinimas, kad Dievas taip myli žmoniją, kad paaukojo savo sūnų.“
Išties suponuojama, kad Marijos apsireiškimai turi būti susiję su dvasinėmis temomis. „Šia prasme stengiamės viską analizuoti logiškai, pradėdami nuo to, ko moko Evangelija. Todėl tyrinėjame, kas sakoma per šiuos apsireiškimus, kokie galimi politiniai ar ekonominiai žaidimai gali slypėti už šių reiškinių. Klausimas – ar jie skirti bendram gėriui, ar grupių ar asmenų interesams? Ir dar: kodėl šiandien norime į traukti į krizę popiežių, Bažnyčią, civilines institucijas? Marija yra ramybės nešėja, ji ateina vesti mūsų į susitikimą su Dievu, nes Dievas mus myli, jis aukoja savo sūnų už nusidėjėlius, o ne tam, kad nubaustų pasaulį. Šiuo atžvilgiu yra kriterijai, leidžiantys nustatyti apsireiškimų tikrumą, autentiškumą“, – pasakoja observatorijos vadovas.
Pasak jo pirmasis, esminis kriterijus – tai Dievo Žodis. Jokia asmeninių apsireiškimų žinia neturi prieštarauti Apreiškimui, atskleistam Šventajame Rašte. Tad, kalbant apie observatorijos veiklą, biblisto vaidmuo yra esminis. Taip pat vertinama, kas gauna žinią. „Regėtojo asmuo turi būti labai nuolankus. „Dievas pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę“, – sakoma Magnificat. O ką matome dabar? „Mane stebina šiuolaikiniai regėtojai, kuriems reikia advokato. Jei aš tikiu, jei Marija man tikrai apsireiškia, man nereikia civilinės valdžios, kuri mane apgintų“, – sako kunigas.
Žinoma, ir praeityje regėtojų būdavo įvairių. „Tačiau žmonės, gavę apsireiškimų ar mistinių reiškinių dovanas, niekada nebuvo nusiteikę prieš Bažnyčią. Dievo Motina ateina ne šnekučiuotis ar kalbėti prieš popiežių ir vyskupą, o tam, kad vestų mane sekti Jėzumi: daryk, ką jis sako, kaip ji prašo per vestuves Kanoje“. Pasak kunigo, trumpai tariant, nėra prasmės žiūrėti tik į Dievo Motiną – Marija visada veda pas Jėzų, o jei viskas baigiasi ties ja, tai – stabmeldystė.
Pranciškoniškoje Nekaltojo Prasidėjimo ikonografijoje Marija laiko Kūdikį ant rankų, koja primynusi angį, kurią Kūdikis sutraiško kryžiaus formos ietimi. Kristus yra centras, pabrėžia vienuolis. Jei žinios esmė nesikeičia, jos perteikimo stilius prisitaiko prie gyvenamo laiko. Apsireiškimuose per Mariją Dievas žvelgia į laikų poreikius, į mentalitetą, į dabartinę kultūrą. Pavyzdžiui, praeityje visų pirma buvo Dievo baimė ir jo bausmė. Tačiau Evangelijos širdis nėra pragaro siaubas. „Evangelijos žinia visų pirma yra džiaugsmo skelbimas. Angelas sako Marijai: „Džiūgauki!“.
Belieka suprasti, kodėl reikia džiaugtis. Nes Dievas myli, atleidžia ir aukoja savo sūnų už visus žmones, net jei jie yra nusidėjėliai. Tai ne baimės įvaizdis. „Problema ta, kad velnias nori suskaldyti Bažnyčią. Ir kad tai pasiektų, jis taip pat pasitelkia pseudoapreiškimus“, – akcentuoja observatorijos vadovas. Observatorija gimė būtent siekiant juos atpažinti. „Dėl šios priežasties požiūris yra tarpdisciplininis, pasitelkiami skirtingi, kvalifikuoti įgūdžiai, aukšto profilio profesionalai.“
Tai tarnystė, informacinė ir mokymo priemonė, be jokio noro pakeisti vyskupijų komisijas, o atvirkščiai – jas remti. Siekiama, kad kiekvienoje vietinėje Bažnyčioje būtų vieta, aplinka, kurioje tarpdisciplininė žmonių grupė – nuo gydytojų iki psichiatrų, teisininkų ir kt. – būtų atskaitos tašku, siekiant atpažinti žmonėms Dievo duodamą dvasinę dovaną. O vyskupas ir vyskupijos komisija surenka medžiagą konkrečiais atvejais ir vėliau paskelbia galutinį dokumentą.
Kartu dirbančių profesionalų įvairovė skatina visapusišką ir patikimesnį požiūrį. „Darbuojamės, kad padėtume visų pirma pažeidžiamiems žmonėms išsiugdyti kritinį požiūrį, išmokti apsisaugoti nuo apgaulės, nuo sukčiavimo tų, kurie nori pasinaudoti ekonominiais, dvasiniais, fiziniais sunkumais ir jais manipuliuoti. Popiežius Pranciškus nori, kad būtų sukurti bendri namai, kuriuose žmonės būtų savarankiški, nepriklausomi iešakant tiesos, vienintelio kelio, galinčio padaryti mus laisvus.
(DŽ/Vatican News)
