Metai nuo popiežiaus atgailos piligrimystės. Kanados vyskupų pareiškimas
Popiežiaus kelionė truko nuo liepos 24 d. iki liepos 30 d. Vienu svarbiausių šios kelionės momentų laikomas Pranciškaus apsilankymas netoli Edmontono miesto esančioje Maskwacis vietovėje – buvusiame Kanados čiabuvių rezervate – ir susitikimas su čiabuvių genčių atstovais. Kanados vyskupai trečiadienį paskelbtame savo pareiškime išsamiai cituoja prieš metus ten popiežiaus pasakytą istorinės reikšmės kalbą.
„Atvykau į jūsų šalį, kad asmeniškai jums išsakyčiau savo liūdesį ir prašyčiau atleidimo. Atvykau parodyti jums artumą ir melstis su jumis ir už jus“, – kalbėjo prieš metus Pranciškus. „Broliai ir seserys, jūs tūkstančius metų gyvenote šioje žemėje; gyvenote gerbdami pačią žemę, paveldėtą iš ankstesnių kartų ir saugomą ateities kartoms. Ją laikėte Kūrėjo dovana, kuria reikia dalytis su kitais ir mylėti darnoje su visomis gyvomis būtybėms.“ Tačiau ta darna buvo sugriauta, o tai, kas vėliau vyko tose teritorijose, pasak popiežiaus, verčia šaukti iš skausmo. Kai į Kanados teritoriją atvyko pirmieji Europos kolonistai, prasidėjo vietinių gyventojų priverstinė asimiliacija, vykdoma ir per liūdnai pagarsėjusių internatinių mokyklų sistemą, buvo menkinama vietinių gyventojų kalba ir kultūra, vaikai patyrė fizinį, psichologinį ir dvasinį smurtą. „Šiandien esu čia, šioje žemėje, kurioje kartu su senovės atmintimi yra išlikę vis dar neužgijusių žaizdų, – kalbėjo Pranciškus. – Esu čia, nes pirmasis mano atgailos piligrimystės žingsnis turi būti atleidimo prašymas. Iš širdies jums sakau, kad esu giliai nuliūdęs ir prašau atleidimo už tai, kad, deja, daug krikščionių ilgai pritarė kolonistų, engusių vietines tautas, mąstysenai. Ypač prašau atleidimo už tai, kad daug Bažnyčios narių ir vienuolių bendradarbiavo su to meto vyriausybėmis vykdant kultūros naikinimo ir prievartinės asimiliacijos projektus, kurių kulminacija buvo internatinių mokyklų sistema. […] Norėčiau dar kartą su gėdos jausmu aiškiai pakartoti, – tęsė Pranciškus, – nuolankiai prašau atleidimo už blogį, kurį daug krikščionių padarė vietinėms tautoms.“
Kanados vyskupai primena, kad po popiežiaus vizito vyskupų konferencija paskelbė keturis pastoracinius laiškus, kuriuose apmąstė popiežiaus žodžius ir pakartojo savo įsipareigojimą siekti gydyti istorinės neteisybės žaizdas. Kanados vyskupai taip pat įkūrė Susitaikymo fondą, kuris finansuoja įvarius projektus Kanados čiabuvių labui. Buvo įsipareigota per penkerius metus fondo veiklai surinkti 30 mln. dolerių. Trečiadienį paskelbtame Kanados vyskupų konferencijos pareiškime informuojama, kad jau surinkta daugiau kaip 11 mln. dolerių, tai yra daugiau kaip trečdalis numatytos sumos. Iki šiol fondas jau parėmė daugiau kaip 50 projektų, skirtų įvairioms susitaikymo ir čiabuvių tautų kultūros skatinimo iniciatyvoms.
Kanados vyskupų konferencijos nuolatinė taryba taip pat parengė gaires, kuriomis siekiama padėti vyskupijoms rūpintis teisingumo čiabuvių atžvilgiu ir susitaikinimo skatinimu.
Edmontono arkivyskupija parengė dokumentinį filmą „Popiežiaus vizitas Kanadoje. Po metų“, kuriame savo apmąstymais dalijasi trys Kanados vyskupai ir Maskwacis genties vadas. Vaizdo įraše pabrėžiama, kad popiežiaus Pranciškaus vizitas buvo labai svarbus žingsnis kelyje į išgydymą ir susitaikymą bei pažymima, kad darbas ir įsipareigojimai bus tęsiami. (jm / Vatican News)
