Prieš pat PJD Lisabonoje vyko konferencija apie „Laudato si’”
Konferencijos rengėjai – Portugalijos katalikų universitetas, Italijos Švč. Širdies katalikų universitetas, Šventojo Sosto Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija, Jono Pauliaus II jaunimo fondas, Pasaulio jaunimo dienų Lisabonoje fondas, Laudato si' judėjimas, Pranciškaus ekonomika ir jėzuitų Magis fondas. Renginyje dalyvavęs Šventojo Sosto integralaus žmogaus vystymosi dikasterijos prefektas kardinolas Michaelas Czerny pirmadienį, liepos 31 d., skaitė pranešimą tema: „Teologinė integralios ekologijos reikšmė tarnaujant žmogui, ypač pažeidžiamiausiems“.
Pasak kardinolo, dabartinė geologinė era, vadinamasis antropocenas, atnešė sukrečiantį lūžį mūsų planetos istorijoje. Žmogus smarkiai pakeitė visas Žemės sistemas: atmosferą, vandenynus, žemynus ir ekosistemas. Beprecedentis mūsų laikais yra įvairių krizių – ekologinės krizės, kultūrinių karų, sunkios šimtų milijonų vargstančiųjų ir pabėgėlių padėties derinys. Kardinolas priminė popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato si' pagrindinį teiginį – žmonija turi keistis ir visų pirma atsiversti. Jis pridūrė, kad dokumente popiežius taip pat analizuoja naujųjų kartų vaidmenį. Jauni žmonės reikalauja, kad mes pasikeistume. Jie stebisi, kaip galima apsimetinėti, kad kuriame geresnę ateitį, bet negalvoti apie aplinkos krizę ir atstumtųjų kančias. Taip pat reikia vis daugiau dėmesio skirti įvairių pasaulį sudarančių elementų tarpusavio ryšiui, nes nuo jų pusiausvyros priklauso visų gyvų būtybių išlikimas. Enciklikoje Laudato si' primenama, kad už tos pusiausvyros išsaugojimą yra atsakingas žmogus ir jam tenka atsakomybė rūpintis mūsų bendrais namais.
Kardinolas Czerny taip pat nurodė konkrečius veiksmus, kuriais skatinama integrali ekologija. Pagrindinis tikslas – iki šio šimtmečio vidurio pasiekti nulinį į atmosferą išmetamų teršalų kiekį. Būtina sparčiai pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamo ekonominio modelio prie švaria energija grindžiamos ekonomikos. Kad šis tikslas būtų pasiektas, aiškino kardinolas, reikia sustabdyti miškų kirtimą, ypač pasaulinės reikšmės hidrografiniuose baseinuose, tokiuose kaip Amazonija. Reikia apsaugoti vandenynų pakrantes nuo erozijos. Būtina ginti biologinę įvairovę, sustabdyti ekosistemų nykimą. Ekonomika ir finansai neturi vadovautis besaikiu pelno siekimu. O svarbiausia, reikia skatinti naują mąstymą apie gamtą ir visuomenę. Integrali ekologija, kaip teigiama enciklikoje Laudato si', ragina atkurti harmoniją su kūrinija, apmąstyti savo gyvenimo būdą ir idealus, kontempliuoti Kūrėją, kuris yra tarp mūsų ir tame, kas mus supa.
Kardinolas M. Czerny priminė ir pavyzdį, kuriuo remiasi popiežius Pranciškus –Pranciškų Asyžietį, kuris mus moko rūpintis silpniausiaisiais ir džiugiai gyventi darnoje su gamta. Jis moko, koks glaudus ryšys sieja pareigą rūpintis gamta, ugdyti teisingumą ir tarnauti bendrajam gėriui. O tai, savo ruožtu, yra ir žmogaus vidinės ramybės pagrindas. (jm / Vatican News)
