Sinodas su aštuoniais naujais kardinolais
Iš sinode dalyvausiančių 8 naujų kardinolų trys yra Romos kurijos vadovai arkivyskupai Robertas Francis Prevostas OSA, Klaudijus Gugerotti ir Victoras Manuelis Fernandezas, kurie buvo popiežiaus paskirti į naujas vadovaujančias pareigas visai neseniai. Tai sąlyginai nauji vardai tarp artimiausių popiežiaus bendradarbių ar Bažnyčios reikalams svarbių asmenybių.
Pirmasis naujųjų kardinolų sąraše yra augustinų vienuolis iš JAV, arkivyskupas Robertas Francis Prevostas, Vyskupų diskasterijos prefektu paskirtas š. m. sausio 30 d. 1955 m. Čikagoje gimęs dvasininkas iki pat paskyrimo vadovauti šiam Visuotinei Bažnyčiai labai svarbaus Apaštalų Sosto sektoriui, nuo kurio priklauso viso pasaulio vyskupų skyrimai, beveik keturis dešimtmečius dirbo augustinų misionieriumi Peru, kol 2014 m, buvo Pranciškaus paskirtas vyskupu. Iš pradžių jis ėjo Čiklajaus (Peru) apaštališkojo administratoriaus pareigas, o nuo 2015 metų tapo pilnateisiu šios vyskupijos vyskupu ordinaru. Nominuotasis kardinolas R. F. Prevostas pradėjo eiti Vyskupų dikasterijos prefekto pareigas š. m. balandžio 12 d. vietoj kanadiečio kardinolo Marko Ouellet, kurio vardas taip pat įtrauktas į Vyskupų sinodo narių sąrašą. Arkivyskupui R. Prevostui rugsėjo 14 d., likus porai savaičių iki kardinolų skyrimo konsistorijos, sukaks 68 m.
Antrasis nominuotų kardinolų sąraše yra apaštališkojo nuncijaus Klaudijaus Guggerotti vardas. Iš Veronos (Italija) kilęs arkivyskupas, kuriam š. m. spalio 7 d. sukanka 68 m., tarnystę Bažnyčioje pradėjo jos akademiniame pasaulyje – yra buvęs Venecijos, Paduvos ir Romos universitetų, įskaitant Grigaliaus universitetą ir Rytų Institutą, dėstytojas. 1985 m. pradėjo tarnystės Šventajame Soste ir jos diplomatinėje tarnyboje karjerą, kurią daugelį metų vykdė nepriklausomose posovietinėse valstybėse: nuo 2002 m. – Sakartvele, Armėnijoje ir Azerbaidžane, nuo 2011 m. – Baltarusijoje, o nuo 2015 m. – Ukrainoje. 2020 m. Pranciškus jį paskyrė misijos Didžiojoje Britanijoje vadovu. 1985 m. K. Gugerotti pradėjo dirbti Vatikane, Rytų Bažnyčių kongregacijoje, buvo jos pasekretoris. Po dvidešimties metų Bažnyčios diplomatijos patirties, Pranciškus lapkričio pabaigoje jį pakvietė sugrįžti į Romą ir į Rytų Bažnyčių dikasteriją, K. Gugerotti paskirdamas jos prefektu. Nominuotasis kardinolas K. Gugerotti šis pareigas perėmė iš popiežiaus kraštiečio L. Sandri, kardinolų kolegijos vicedekano, 2023 m. sausio 21 d.
Trečias vardas būsimų kardinolų sąraše – Viktoro Manuelio Fernandezo. Iš Argentinos kilęs arkivyskupas tik prieš savaitę, liepos 1 d., buvo paskirtas Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektu ir dar nepradėjo eiti vadovo pareigų šiame svarbiame Vatikano departamente, kuriam praeityje vadovavo tokie žinomi teologai, kaip J. Ratzingeris, vadovavęs buvusiai Tikėjimo mokymo kongregacijai beveik pustrečio dešimtmečio ir vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI, ir jo kraštietis kardinolas Gerhardas L. Mülleris, beje, popiežiaus skyrimu taip pat dalyvausiantis Vyskupų sinodo asamblėjoje. Pranešama, kad nominuotas kardinolas V. M. Fernandezas pradės eiti Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pareigas įpusėjus rugsėjo mėnesiui ar kiek anksčiau. V. M. Fernandezui, La Platos arkivyskupui emeritui, liepos 18 d. sukanka 61 metai.
Kiti penki Vyskupų sinode dalyvausiantys nauji kardinolai yra vietinių bažnyčių vadovai iš Argentinos, Kolumbijos, Lenkijos, Pietų Sudano ir Kinijos Liaudies respublikos regiono Honkongo (Hongkongo specialusis administracinis regionas): Angelas Sixto Rossi, S.J., Kordobos arkivyskupas; Luisas Jose Rueda Aparicio, Bogotos arkivyskupas; Grzegorzas Rys, Lodzės arkivyskupas; Stephenas Ameyu Martinas Mulla, Džubos arkivyskupas ir Stephenas Chow Sau-Yan S.J., Honkongo vyskupas. (SAK / Vatican News)
