Kalendoriaus reforma Ukrainoje – tai ne vien datų pakeitimas
Nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios dienos, liturginių metų pradžios, Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia pradės laikytis Grigaliaus kalendoriaus, tačiau su keliomis išimtimis: Velykų data ir atitinkamos kilnojamos šventės bus nustatomos pagal ankstesnį metodą, susijusį su mėnulio ciklu, tam, kad būtų išlaikyta liturginė bendrystė su ortodoksais, laukiant, kol visos krikščioniškos Bažnyčios susitars dėl vienos Velykų datos.
Pusantro tūkstančio metų, paaiškina savo laiške didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, Bažnyčioje buvo naudojamas imperatoriaus Julijaus Cezario 45 metais įvestas ir jo vardu pavadintas kalendorius. Tačiau jis nebuvo tikslus ir todėl pradėjo kauptis neatitikimas tarp kalendoriaus datų ir realaus saulės judėjimo. Kaip žinoma, šiandien šis skirtumas sudaro trylika dienų. 1582 metais popiežius Grigalius XIII, atsižvelgdamas į astronomų skaičiavimus, pakoregavo kalendorių ir suderino jį su astronominiais metais. Daug Europos šalių, įskaitant protestantiškas ir ortodoksiškas, atsižvelgdamos į Grigaliaus kalendoriaus mokslinį pagrįstumą, tai pat palaipsniui pradėjo jo laikytis. Tačiau Kyjivo metropolija jį, deja, jį atmetė dėl tuometinių tarpkonfesinių ginčų.
Imtis kalendorinės reformos, primena ukrainiečių graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas, po plačių konsultacijų buvo nuspręsta 2023 metų vasario Bažnyčios vyskupų sinode, atsižvelgus į istorines, socialines ir sielovadines aplinkybes, taip pat į tai, kad įvairios ukrainiečių diasporos bendruomenės jau laikosi Grigaliaus kalendoriaus. Tapo aišku, kad Julijaus kalendorius prarado tapatybės išraiškos ir saugojimo nuo asimiliacijos vaidmenį, netgi priešingai, ėmė kelti problemų šioje srityje. O norint išsaugoti Kyjivo krikščionybės originalumą, jos liturginių, dvasinių ir kanoninių tradicijų gyvybingumą, reikia kitų dalykų.
Bažnyčios kalendorius yra Bažnyčios vienybės apraiška, liturginis kalendorius ir jo šventės yra priemonė suartinti tikinčiuosius, užtikrinti krikščionių vienybę, pažymi didysis arkivyskupas S. Ševčukas, vildamasis, kad būtent toks bus vienas iš kalendoriaus reformos vaisių: vienybė su diasporos bendruomenėmis, su visais krikščionimis, įskaitant ortodoksus, kurie jau laikosi reformuoto kalendoriaus. Tačiau, atsižvelgus į Ukrainos kontekstą, Velykos laikinai bus švenčiamos pagal ankstesnį ritmą, kartu su broliais ortodoksais.
Kitas trokštamas liturginio Bažnyčios kalendoriaus vaisius yra atsivertimas. Tegul kalendoriaus atnaujinimas nebūna vien mechaniškas datų pakeitimas, bet paskatinimas permąstyti gyvenimą, augti ir tobulėti. Įkūnyti savo tikėjimą dabartyje. Liturginis kalendorius pabrėžia, kad krikščioniškas gyvenimas neturi užsidaryti kokiame nors svajonių pasaulyje, bet būti dinamiškas, bendruomeninis ir kūrybingai pasiekti visas žmogaus būties dimensijas ir atverti amžinojo gyvenimo horizontą.
Todėl svarbu ne vien žinoti arba atsiminti senas švenčių datas, bet ir studijuoti bei gilintis į jų prasmę, suprasti, ką ir kodėl švenčiame. Liturginis švenčių minėjimas nėra vien pakartotinis praėjusių įvykių atminimas. Šventosios Dvasios galia švęsdami Kristaus gimimą, Epifaniją, Velykas patys tarsi tampame šių įvykių dalyviais ir, juos patirdami, esame patys keičiami. Krikščioniškos šventės tiesa priklauso ne nuo išorinių veiksnių, saulės ar mėnulio ar papročių. Iš tiesų švenčiame tada, kai švenčiame su visa Bažnyčia, Kristaus sužadėtine, skatinami Šventosios Dvasios. Liturginės šventės, Dievo Motinos ir šventųjų atminimo dienos yra tam, kad geriau suvoktume savo egzistavimo prasmę ir kryptį. „Kalendoriaus atnaujinimas galės užpildyti mūsų dvasinį gyvenimą nauja prasme, – pažymėjo Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas ir palinkėjo:
– Tegul atnaujintas bažnytinis kalendorius padeda kiekvienam mūsų Bažnyčios tikinčiajam augti Kristuje. Tegul ši reforma padeda mums būti kuo geresniais mūsų laikų krikščionimis, dar giliau veda mus šventumo keliu, atneša gausių vaisių į mūsų kasdienį gyvenimą, nušviesdama jį amžinybės šviesa, ir tampa ryžtingu bei atsakingu žingsniu įgyvendinant mūsų Bažnyčios pastoracinę misiją.“ (RK / Vatican News)
